Inovacijos: kiaulės padės gaminti elektrą ir šilumą

Pagaliau suvokta, kad kiaulidžių mėšlas yra ne pasibjaurėjimą kelianti  masė, tačiau vertinga žaliava, kurią perdirbus galima gauti  nemažą pelną. Užsienyje šios technologijos imtos taikyti jau prieš 20 metų, o štai Lietuvoje verslininkai tik dabar ima domėtis, kaip uždirbti iš mėšlo. Vis dėlto pirmasis žingsnis žengtas – Panevėžio rajone pradėjo veikti kogeneracinė jėgainė, kuri kiaulių mėšlą pavers šiluma ir elektra.

Mėšlą maišys su cukriniais runkeliais ir kukurūzais

Penktadienį daugybės svečių akivaizdoje netoli Krekenavos buvo iškilmingai perkirpta naujos kogeneracinės jėgainės atidarymo juostelė. Nauji pastatai su brangiais įrenginiais iškilo Panevėžio rajone netoli didžiausio Lietuvoje bendrovės „Idavang“ valdomo kiaulių komplekso „Pasodėlė“.

Už kelių šimtų metrų esanti kiaulių ferma jėgainei be perstojo tieks žaliavą (mėšlą), kurios kiaulidėse per metus susidaro maždaug 100 tūkst. tonų. Jėgainę atidarę „Idavang“ ir „Modus energija“ vadovai tikino, kad pagrindinis jų siekis buvo neutralizuoti nemalonius kiaulininkystės komplekso kvapus.

Panevėžio rajone veikti pradėjusi jėgainė biodujas gamins apdorodama kiaulininkystės komplekse susidarantį skystą mėšlą. Įdomu, tai kad šią medžiagą perdirbus jis tampa beveik bekvape organine trąša.

Jėgainės žaliava taps ne tik „Pasodėlės“ komplekse auginamų maždaug 50 tūkst. kiaulių mėšlas. Šios atliekos dar bus sumaišomos su žaliąja mase – cukriniais runkeliais ir kukurūzų silosu.

Jėgainės veikimo principas paprastas: bioreaktoriuje mikroorganizmams skaidant organines medžiagas gaminamos biodujos, kurios deginamos vidaus degimo variklyje. Gauta energija transformuojama į šilumą, kuri apšildo pačią jėgainę ir kompleksą, bei elektrą, kuri bus perduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą.

Galutinis jėgainės produktas – apdirbtos trąšos, bus saugomos iki tręšimo sezono pradžios. Per vienerius metus jų planuojama išgauti iki 105 tūkst. tonų. „Invading“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius įsitikinęs, kad tokios organinės trąšos yra žymiai efektyvesnės nei tradicinis kiaulių mėšlas.

Bendros „Modus energija“ ir „Idavang“ įmonės „Psenergija“ valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 999 kW, šiluminė galia – 1058 kW. Energijai gaminti be kiaulių mėšlo kasmet bus sunaudojama 12 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir 3 tūkst. tonų kukurūzų siloso.

Kiaulių augintojai prašo didesnių elektros tarifų

Bendrovės „Modus energija“ direktorius Ruslanas Sklepovičius įsitikinęs, kad biodujų jėgainės projekto naudą turėtų pajusti ir elektros vartotojai. Jis mano, kad tokiu būdu pagaminta elektros energija bus pigesnė nei iškastinis kuras.

„Tai yra energetikos projektas, turintis didžiulę aplinkosauginę reikšmę. Mes tikime, kad tokiu būdu galime prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Šiuo atveju galime perdirbti 100 tūkst. tonų kiaulių mėšlo ir pagaminti ekologišką produktą – trąšas. Tuo pat metu iš biodujų mes pagaminame šilumą ir elektrą. Ir visa tai pateiksime į elektros energetikos sistemą. Pagaminsime 8 mln. kilovatvalandžių elektros. Tuomet kelis miestelius kaip Krekenava aprūpinsime energija“, - jėgainės atidarymo metu kalbėjo R. Sklepovičius.

„Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius GRYNAS.lt tikino, kad atidarius jėgainę gyventojai turėtų žymiai mažiau justi kiaulių mėšlo smarvę. „Mes žinome savo kaimynystės minusiuką: nėra kiaulių be kvapo. Jei yra kiaulė, yra ir kvapas. Visada ieškojome įvairių sprendimų. Todėl pasirinkome šį projektą, kuris sudėtingas tiek technologiškai, tiek ir finansiškai. Tikrai norime būti gerais kaimynais. O šis projektas naudingas ir tuo, kad turėsime, kur panaudoti žaliavą, kurios turime tikrai daug. Reiktų paminėti, kad Europoje tokio žodžio kaip „atlieka“ nėra. Viskas yra žaliava. O dabar viskas pateks į šitą gamyklą“, - tikino pašnekovas.

„Modus energija“ Biodujų skyriaus vadovas Nikolajus Martyniukas GRYNAS.lt atskleidė, kad investicija į šią jėgainę siekia 13 mln. litų. „Tokia investicija nėra maža. Jėgainė buvo statoma prie jau esamo komplekso. Tačiau jei būtų tekę įrenginėti papildomą infrastruktūrą, pinigų suma būtų žymiai išaugusi“, - sakė vyras, pridėjęs, kad investicija turėtų atsipirkti per 7 – 8 metus.

Jėgainės atidaryme dalyvavęs Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas teigiamai įvertino verslininkų iniciatyvą, tačiau visgi jis paminėjo, kad į Lietuvą toks elektros ir šilumos gamybos būdas atkeliavo žymiai vėliau, nei į Vakarų Europą. Ir čia pat jis pridėjo, kad „žaliosios“ energijos gamintojams reikalinga valstybės parama.

„Vakaruose tai 20 metų jau yra. Ir tokios energijos gamybos perspektyva priklauso nuo valdžios dėmesio. Tai nėra didelį pelną nešantis objektas, bet tokia veikla yra reikalinga. Todėl reikia mažinti biurokratinius apribojimus tokių jėgainių statymui ir padidinti elektros tarifus. „Žalia“ energija visame pasaulyje daugiau kainuoja“, - teigė A. Baravykas.

Viceministrė: tai mažins priklausomybę nuo Rusijos

Į naujosios jėgainės atidarymą atvykusi energetikos viceministrė Renata Cytacka GRYNAS.lt sakė, kad tokių objektų Lietuvoje turėtų daugėti, kadangi jie yra perspektyvūs ir didina elektros gamybos tempus šalies viduje. Anot jos, energetikai bendradarbiaujant su žemės ūkiu sukuriama didesnė pridėtinė vertė, o taip pat sprendžiamos ir gamtosaugos problemos.

„Tai yra vienas iš stambiausių kiaulių ūkių Baltijos šalyse. Ir tai, kad prie tokios fermos iš karto statoma biodujų jėgainė, Energetikos ministerija vadina sveikintinu dalyku. Energetikos sektorius kartu su žemės ūkiu gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Puiku, kad fermų atliekas galime perdirbti į energiją. Tokiais darbais prisidedame prie energetinės nepriklausomybės didinimo“, - GRYNAS.lt teigė pašnekovė.

„Ši jėgainė gali aprūpinti elektros energija keletą tokių miestelių kaip Krekenava. Jeigu pastatysime prie kiekvienos fermos tokią jėgainę, kiek galime pagaminti elektros Lietuvoje? Tada nebūsime priversti 60 proc. elektros pirkti iš užsienio. Mes ir patys galime apsirūpinti. Be to, jei šalia būtų dujotiekis, yra tikimybė išvalyti biodujas ir tiekti į tinklus. Tokiu atveju jos būtų parduodamos rinkos kainomis. Dabar yra monopolininkas, o kai bus konkurencija, bus galimybė mažinti kainą. Aišku, gamintojai turi skirti investicijų dujų išvalymui. Apskritai Energetikos ministerija nori pagelbėti, nes tai yra brangi investicija. Todėl 2014 – 2020 m. esame numatę papildomą finansavimą investicijoms. Tokiu būdu bus padedama investuotojams, kurie gamina šilumą, elektrą arba dujas. Atsiranda konkurencija ir todėl visiems bus didelė nauda. Dėl to vartotojui gali mažėti kaina“, - teigė energetikos viceministrė.

Tokiu pat principu veikia ir Kelmės rajone esanti jėgainė.  Šios bendrovės „Senergita“ valdomos kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia siekia 637 kW, šiluminė galia – 680 kW. Šiai energijai pagaminti jėgainė kasmet sunaudos 50 tūkst. tonų skysto mėšlo ir 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių.

R. Sklepovičius mano, kad šios dvi 13,1 mln. kWh elektros energijos kasmet pagaminančios jėgainės elektra galėtų aprūpinti daugiau nei 7,5 tūkst. privačių namų ūkių – tiek, kiek būtų keliuose tokio dydžio miesteliuose, kaip šalia „Pasodėlės“ esančioje Krekenavoje. Investicijos į „Idavang“ ir „Modus energija“ atidarytas dvi jėgaines siekia beveik 26 mln. Lt.

GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje biodujų gamyba iš organinių atliekų buvo mėginta pritaikyti praktikoje 1981 – 1983 m. Tada buvo nuspręsta biodujas gaminti prie vieno iš 31 tuo metu šalyje veikusių kiaulininkystės kompleksų. Tačiau po to, kai buvo atliktas priešprojektinis vertinimas, buvo nuspręsta, kad toks energijos gamybos būdas yra neatsiperkantis.

Vėl prie šios idėjos buvo grįžta 1989 – 1992 m., kai imta svarstyti galimybę pirmą biodujų jėgainę pastatyti prie vieno iš labiausiai aplinką teršiančių kiaulininkystės kompleksų. Tačiau kaip ir pirmą kartą šios idėjos buvo atsisakyta. Visgi pirmoji biodujų jėgainė veikti pradėjo Panevėžio spirito ir mielių gamybos bendrovėje SEMA. Šioje jėgainėje pritaikyta VGTU mokslininkų pasiūlyta gamybinių – technologinių nuotekų anaerobinio apdorojimo technologija.