Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis GRYNAS.lt paaiškino, kad iš esmės spąstų statusas nėra griežtai reglamentuotas, tačiau svarbu, kaip jie yra naudojami.

Vieni perka dėl kenkėjų, kiti dėl žvėrelių kailių?

Mažiau nei metus įvairiais selektyviniais spąstais bebrams ir kiaunėms prekiaujantis Povilas GRYNAS.lt teigė, kad kaip pirkėjai spąstus naudoja, yra jų reikalas. Jis, kaip pardavėjas, gali tik patarti ir rekomenduoti, kokie spąstai kokį gyvūną gali sugauti geriausiai.

Spąstų kainos siekia nuo 15 iki 100 litų.

„Jeigu kokie kenkėjai tvenkinius, upes užkemša, pavyzdžiui, bebrai, norima juos sugauti. Kiti perka (spąstus – red. past.) dėl kailių, nes jie yra brangūs, vieni užsiima (kailių prekyba – red. past.), kitiems tiesiog gražu“, - kokiais sumetimais žmonės perka jo siūlomus spąstus, sakė vyras. Jo teigimu, daugiausiai žmonės nuperka spąstų, skirtų kiaunėms gaudyti.

Paklaustas, ką galvoja apie gyvūnų gaudymą spąstais, nes yra teigiančiųjų, kad tai daryti labai nehumaniška, pašnekovas tikino besilaikąs priešingos nuomonės. Jo manymu, eigu jau norima gyvūną medžioti, tai daryti geriau spąstais. Gyvūnas, jo teigimu, tokiu būdu patirs mažiau kančių.

„Jeigu jau kažkas nori sumedžioti (gyvūną – red. past.), tegu perka selektyvinius spąstus, kurie iškart užmuša, gyvūnas nesikankina. Jeigu gyvūnas žmogui trukdo, yra jo teritorijoje, ir jeigu įstatymas to nedraudžia daryti, mano nuomone, tegu tik perka daugiau tų spąstų iš manęs“, - tikino spąstais prekiaujantis Povilas.

Būtina sąlyga – staigi gyvūno mirtis

VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas K. Motiekaitis pabrėžė, kad nėra tokios sąvokos kaip draudžiami arba leistini spąstai. Spąstai, kaip gyvūno gaudymo įrankis, yra leistinas, bet svarbu atitaikyti tinkamą jų dydį pagal gyvūną ir atitinkamą jų statymo vietą.

„Nėra tokio dalyko kaip selektyvus spąstas, tarkime, bebrui, kadangi į tą spąstą gali įkliūti ūdra, kuri yra Raudonojoje knygoje, gali įkliūti dar koks nors kitas žvėrelis“, - aiškino pareigūnas. Jis pabrėžė, kad žmogus, kuris prekiauja spąstais, teisės aktų ir medžioklės taisyklių nepažeidžia, kadangi tokie spąstai, kokie yra parduodami, nėra draudžiami naudoti.
Statyti spąstus po automobiliu ir gaudyti kiaunę? Priklauso, kur tas automobilis stovės. Jeigu jis stovės sodyboje, ar kieme, gal ir gerai viskas būtų ir nereikėtų piliečiui būti medžiotoju, laikytume, kad jis gaudo parazitą, bet kieme gali ir katę pagauti – vėlgi negerai.
K. Motiekaitis

„Juos gali naudoti visi, kas nusipirks, bet vėlgi priklauso, kaip naudos. Jeigu žmogus, sakykime, medžiotojas, nusipirks mažesnio dydžio spąstus ir tuos spąstus pastatys ant bebrų tako ir gaudys bebrus už galūnių, už kojų – tokiais spąstais bebrus gaudyti draudžiama. Bet jeigu jis tokius spąstukus pastatys šeškui arba audinei ir jie atitiks reikiamą dydį ir veiks taip, kad gyvūnas žus momentaliai, tada galima. Yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų, kad spąstai turi būti tokie, kurie garantuoja staigią gyvūno žūtį, kad jis nesikankintų“, - sakė K. Motiekaitis, pridėjęs, kad jei

Jei automobilį puola kiaunės, ar galima naudoti spąstus?

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad pastebima, jog į miestus atkeliauja vis daugiau laukinių gyvūnų, ieškančių maisto, pastogės ar tiesiog nebebijančių žmonių. Vairuotojai teigė pastebėję, kad automobilių laidelius neretai nugraužia kiaunės ir klausė, kaip nuo jų gintis.

K. Motiekaitis, paklaustas, ar vairuotojas tokiu atveju, norėdamas sugauti kiaunę, darančią jo turtui tiesioginę žalą, galėtų naudoti spąstus, teigė, kad daug kas priklauso nuo to, kur stovi toks automobilis.

„Įstatyme yra numatyta galimybė sodybų savininkams, prie sodybinės aplinkos – daržinės ar tvarto – jeigu, sakykime, laikomos vištos ir jas kiaunės ar lapės vagia, sodybos savininkui pastatyti spąstus lapei ar kiaunei ir pagauti jas kaip vištų ūkio kenkėjas. Šita veika nelaikytina medžiokle. Įstatymo yra duotos tam tikros išlygos. Statyti spąstus po automobiliu ir gaudyti kiaunę? Priklauso, kur tas automobilis stovės. Jeigu jis stovės sodyboje, ar kieme, gal ir gerai viskas būtų ir nereikėtų piliečiui būti medžiotoju, laikytume, kad jis gaudo parazitą, bet kieme gali ir katę pagauti – vėlgi negerai. Kadangi gyvenimas yra toks, kad kaimo žmonėms pasitaiko problemų, galbūt dėl to ir tie spąstai nėra griežtai reglamentuoti – kad būtinai juos gali įsigyti tik medžiotojas ir pan.“, - samprotavo K. Motiekaitis.

Vis dėlto jeigu kaimo gyventojas spąstus gyvūnams gaudyti statys ne savo teritorijoje, o kur nors toliau – miške, tai jau bus traktuotina kaip medžioklinė veikla ir tam būtini leidimai, medžioklės lapas ir pan.

Selektyviniai spąstai veikia prispaudimo principu: gyvūnas įkiša galvą į spąstus, sujudina jutiklį ir spąstai akimirksniu, galingai suspaudžia nelaimėlį. Norint sugauti kiaunę ar šešką, spąstai dedami ant medžio, ar ten, kur tikrai gyvūnas lankosi (pvz. sodybos palėpėje). Norint suvilioti mažuosius plėšrūnus, teks panaudoti ir masalą. Bebrams spąstai spendžiami ties jų landa, masalo jam sugauti net neprireiks. Taip pat legalūs yra ir gyvagaudžiai spąstai – narveliai. Tokiais spąstais gyvūnas nenumarinamas ir reikalui esant gali būti perkeltas į kitą vietą.

Naudoti draudžiama

Nusipirkti spąstus gali kiekvienas, bet naudoti leidžiama ne visiems. Selektyvinius spąstus žmogus, kuris nėra medžiotojas, gali naudoti tik savo privačiose valdose.

Spąstais leidžiama gaudyti tik kiaunes ir šeškus, jei jie daro žalą sodybose ar namuose. Tačiau bebrus savavališkai medžioti yra draudžiama – tą gali daryti tik medžiotojai.

Pagal galiojančias medžioklės taisykles, medžioklės plotuose medžioti – naudoti gyvūniją – turi teisę tik šio ploto naudotojai (klubai ar būreliai), gavę regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą. Medžiotojai privalo reguliuoti bebrų populiacijos gausą ir atlyginti jų daromą žalą. Asmenys, neturintys teisės medžioti, bebrų gaudyti negali. Nelegaliai bet kokiomis priemonėmis, tokiomis kaip spąstai, vykdoma medžioklė laikoma brakonieriavimu ir už tai yra baudžiama.