Iš pažiūros – tik šiukšlė, bet iš tiesų – vertinga žaliava: štai kokia tikroji jos vertė

Stiklinių gėrimo butelių gyvenimas nesibaigia juos panaudojus – šalyje veikianti užstato ir konteinerinė rūšiavimo sistema užtikrina, kad stiklo pakuotės prisikeltų naujam gyvenimui. Kaip teigia specialistai, šiandien stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartų, nes perdirbimo procesas stiklo kokybės nekeičia. Su jais kalbame apie tai, kaip į taromatą patekusi stiklo tara tampa naujais buteliais.

Prieš perdirbimą, stiklas pereina skirtingus rūšiavimo etapus

Pernai metais vien užstato sistemoje surinkta ir perdirbta daugiau kaip 9 000 tonų stiklinės pakuotės atliekų, kurios perdirbtos į naujas pakuotes. Lietuvoje vienkartinės stiklo pakuotės perdirbamos dviejose bendrovėse – „Panevėžio stiklas“ ir „Kauno stiklas“.

Kaip aiškina spalvoto stiklo butelius perdirbančios įmonės „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas, iš taromatų surinktas stiklas į fabriką patenka jau išskirstytas pagal spalvas – rudas ir žalias stiklas pristatomas skirtingomis mašinomis.

Kadangi stiklo pakuotės būna su etiketėmis, plastiko ar aliuminio kamšteliais bei žiedeliais, fabrike šios dalys atskiriamos nuo išplautų stiklo duženų skirtingais etapais.

„Stiklas patenka į stiklo duženų rūšiavimo liniją, kurioje vyksta jo rūšiavimas ir išvalymas nuo priemaišų. Visų pirma, stiklas yra susmulkinamas iki reikiamos frakcijos – 2–4 centimetrų pločio šukių. Toliau tos šukės keliauja per sietą, atskiriančio nuo stiklo dalis, kurios nesutrupa – tai popierinės etiketės.

Kamšteliai ir žiedeliai būna panašaus dydžio, kaip 2–4 centimetrų pločio šukės, todėl pro sietą praeina ir vėliau turime juos atrūšiuoti. Aliuminio kamšteliams ir žiedeliams atskirti, toje pačioje rūšiavimo linijoje yra skirtas įrenginys, sukuriantis statinį lauką, pro kurį praėjusios aliuminio dalys yra atskiriamos nuo stiklo. Vėliau stiklas eina per magnetą, kuris nurenka nuo šukių geležį.

Perėjus į kitą rūšiavimo linijos dalį, galime atskirti permatomus dalykus nuo nepermatomų – perėjus visus šiuos etapus, turime atskirtą tolesniam perdirbimui tinkamą stiklą“, – aiškina E. Sauliūnas.

Perdirbti stiklą galima neribotą kiekį kartų

Statinio lauko ir magneto veikimo metu nuo šukių atskirti aliuminio ir geležies kamšteliai bei žiedeliai nėra išmetami – jie atiduodami aliuminio ir geležies perdirbėjams. Taip pat perdirbėjams atiduodamas ir nuo stiklo atskirtas plastikas.

Nors iš užstato sistemos fabriką pasiekia pagal spalvas suskirstytas stiklas, iš varpelinės surinkimo sistemos surinktas stiklas būna mišrus. Rūšiuojant šios sistemos stiklą, papildomai įjungiama programa, atskirianti stiklą pagal spalvas.

Perėjęs minėtus rūšiavimo etapus, stiklas yra paruoštas perdirbimui – patekęs į liejimo krosnį, vėliau jis virsta naujomis gėrimų pakuotėmis.

Kaip pabrėžia E. Sauliūnas, perdirbti stiklą galima neribotą kiekį kartų.

„Nėra ribų stiklo perdirbimui – tai galima daryti be galo. Perdirbtas stiklas nepraranda savo savybių, visos fizinės ir cheminės savybės išlieka tokios pat. Į stiklo lydymo krosnį patekęs vienas kilogramas stiklo iš jos išeina vienu kilogramu naujos stiklo produkcijos“, – teigia pašnekovas.

Visos užstato sistemoje surinktos atliekos yra perdirbamos

Lietuvoje išrūšiuojamas skaidrus stiklas gabenamas į stiklo gamybos ir perdirbimo bendrovę „Panevėžio stiklas“, o rudas ir žalias – į spalvoto stiklo butelius perdirbančią bendrovę „Kauno stiklas“.

Tiesa, ne tik stiklas, bet ir visos kitos užstato sistemoje surinktos vienkartinių pakuočių atliekos yra perdirbamos. Per 2019 metus užstato sistemoje surinkta ir perdirbta beveik 12 tūkst. tonų plastikinės (PET) pakuotės atliekų, daugiau nei 3,5 tūkst. tonų metalinės pakuotės atliekų ir arti daugiau kaip 9 tūkst. tonų stiklinės pakuotės atliekų.

Kaip teigia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas, šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja 6,5 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių, kurios priimamos beveik 3 tūkst. taromatų bei rankinio surinkimo punktų. Viso sutartis su USAD dėl pakuočių tvarkymo yra pasirašiusios daugiau nei 400 gėrimus gaminančių, importuojančių bei pilstančių Lietuvos įmonių.

„Taromatuose surinkta stiklo tara yra atskiriama nuo plastikinių ir aliuminio pakuočių, o vienkartinės ir daugkartinės stiklo pakuotės atskiriamos rankiniu būdu. Daugkartinės stiklo pakuotės grąžinamos gamintojoms, yra išplaunamos ir naudojamos daug kartų, tol, kol nusidėvi, o vienkartinės keliauja į USAD ir skaičiavimo mašinų pagalba skaičiuojamos ir rūšiuojamos pagal spalvas: skaidrų, rudą ir kitų spalvų stiklą“, – aiškina G. Varnas, tarsi pasufleruodamas vieną iš atsakymų populiariam šios vasaros žaidimui „Nacionalinės Eko lenktynės“.

Nemokamą žaidimą jau atsisiuntė per 14 tūkst. vartotojų, kurie atsakinėdami į smagius viktorinos klausimus laimi vertingus prizus – nuo daugkartinių šiaudelių iki elektrinių paspirtukų.

Tai – žaidimas, skirtas šalies gyventojams, kurie naudojasi užstato sistema. Šis žaidimas yra virtuali pramoga, kuria besinaudojantiesiems siekiama parodyti, kad užstato sistema yra svarbi aplinkosaugos mechanizmo dalis ir kiekvienas pakuotes grąžinantis asmuo gali rasti būdų, kaip dar geriau tausoti išteklius, atsakingiau vartoti ir kitaip aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos bei ekologijos.

Kaip dalyvauti:

1. Priduok tuščias pakuotes į taromatą ir pasiimk taromato išduotą kvitą. Prieš atsiimdamas užstatą, gautą kvitą nusifotografuok.

2. Parsisiųsk programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“, užsiregistruok. Skenuok kvito brūkšninį kodą ir pradėk žaidimą.

3. Atsakyk į klausimus ir pasiimk įvairiausių prizų – nuo nerūdijančio plieno šiaudelių iki elektrinių paspirtukų.

Susidomėjai? Siųskis programėlę į savo išmanųjį telefoną ir dalyvauk! Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel