Papiktino medžioklė
„O tai kaip jums, ar normalu atrodo, kai išeini į mišką pasivaikščiot, ir patenki į medžioklę! Šeštadienį, vidury dienos! Lankomoj vietoj. Žvyrkelis nuo Leliūnų iki Inkūnų, prie buvusio Knebių kaimo, kur stovi partizanų atminimo akmuo. Ir atsiduri bukų, rėkiančių antžmogių su ginklais apsupty!“ – socialiniuose tinkluose savo įraše pasipiktinimą išreiškė Anykščių apylinkių miškuose vaikštinėjusi moteris.
Moterį nustebino ne tik šeštadienio dieną medžiojantys medžiotojai, bet ir tai, kad miško teritorijoje nebūta įspėjamųjų ženklų apie medžioklę.
„Policija ir aplinkosauga, vėlgi vadovaudamasi įstatymais, nieko blogo tame neįžvelgia ir negali niekuo padėti. Apie medžiokles niekur neįspėjama ir neskelbiama. Juk jei matyčiau kažkokį ženklą, aš su savo augintiniais ten neičiau. Tai kur žmogiškumas?!? Kas atsakingas? Gerai, kad esam sveiki ir šuniukai mūsų sveiki. O kartais į mišką einam ir su vaikais!“ – piktinasi miško lankytoja.
Taisyklėse informavimas nereglamentuojamas
Socialiniuose tinkluose moterį labiausiai nustebino, kad miško teritorijoje, žmonių dažnai lankomoje vietoje, šalia partizanų atminimo akmens, nėra ženklų, įspėjančių, kad plote vyksta medžioklė. Tačiau pagal dabar galiojančias medžioklės taisykles, informuoti gyventojus apie teritorijoje vykstančią medžioklę nėra būtina. Vis dėlto, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pabrėžia, kad kiekvienas medžioklės vadovas ir dalyvis turi prievolę garantuoti, kad medžioklė bus absoliučiai saugi ir jos dalyviams, ir miško lankytojams.
„Joks šūvis negali būti paleistas nebūnant absoliučiai garantuotam, kad jis visiškai saugus ir nekelia niekam grėsmės. Šiuo metu dabartinėse medžiotojų taisyklėse yra nustatyta tokia tvarka“, – teigia E. Tijušas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus atstovas, medžioklės žinovas Rimantas Pečkus taip pat pabrėžia, kad svarbiausia medžioklės metu yra saugumas ir atsakomybė už paleistą kulką. Jis įsitikinęs, kad medžiotojai, medžioję šeštadienį Anykščių apylinkėse, nieko nepažeidė, nes niekur nėra reglamentuota atitverti plotą, kuriame medžiojama, ar pastatyti kitus informacinius ženklus įspėjančius, kad teritorijoje vyksta medžioklė.
„Medžiotojai atsako už savo veiksmus, savo šūvį. Medžiotojai nežino, ar miške yra žmonių, kai nueina medžioti. Pavyzdžiui, gal tuo metu ten miško kirtėjai pietauja ir jų ar pjūklų garso nesigirdi“, – aiškina R. Pečkus.
Aptverti medžioklės teritorijos nėra galimybių
Vis dėlto, diskusijos, kad galbūt reikėtų papildyti medžioklės taisykles įtraukiant į jas prievolę informuoti gyventojus apie teritorijoje vykstančią medžioklę, yra. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei E. Tijušas sako, kad medžiotojai sutinka suteikti gyventojams informaciją.
„Nemanau, kad jeigu būtų nuspręsta, jog turi atsirasti reglamentuota prievolė tam tikrose vietose pastatyti kažkokį ženklą ar kitą informaciją, būtų labai didelė problema. Tiesiog reikia tai reglamentuoti, kadangi kažkokių incidentų ar nesusipratimų pasitaiko labai retai. Problema egzistuoja, bet jos sprendimo būdas turi būti išdiskutuotas ir priimtas sprendimas“, – tikina pašnekovas.
Kad gyventojai turėtų būti informuojami apie medžioklę tam tikruose plotuose, mano ir aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Ypač svarbu apie medžioklę įspėti gyventojų dažnai lankomise miško vietose. Tai, pasak jo, savanoriškai jau daro kai kurie medžiotojų būreliai. Tačiau viceministras priduria, kad privalomas medžioklės ploto žymėjimas gali būti ne visada įmanomas fiziškai: mat, teritorija, kurioje medžiojama, paprastai būna labai didelė ir ją visą aptverti nebūtų galimybių.
„Kai kurie medžiotojų būreliai jau tai daro patys, sustato tam tikrus ženklus, ypač kai vyksta varominė medžioklė. Tačiau vis dėlto didžiuliame plote pažymėti miške, kad vyksta medžioklė, yra fiziškai neįmanoma. Apjuosti juosta ar pan. Nes medžiojama yra didžiuliame plote. Tykojimo metu paprasčiau, tiesiog sėdi medžiotojai ir jie puikiai mato žmones. Tai tas įgyvendinimas yra nebent tokiu būdu, kad sustatomi ženklai tam tikrose vietose, kur didesnė tikimybė, kad žmonės eis į mišką. Bet tikrai visos teritorijos iš visų pusių aptverti nėra galimybių“, – komentuoja M. Norbutas.