Nemažai gyventojų į plovyklą neužsuka
Jeigu žiemą transporto priemonės plovimas tampa tikru rūpesčiu, vasarą gyventojai atsipučia lengviau ir, ilsėdamiesi prie vandens telkinio, nušauna du zuikius: dar ir nusiplauna savo automobilį. Tiesa, kai kurie žmonės nenori automobilio plovimo priemonėmis užteršti vandens telkinių ir švarinasi tiesiog savo daugiabučio ar nuosavo namo kieme.
GRYNAS.lt žurnalistų kalbintas šiaulietis Mindaugas pasakoja, kad per 8 metus, kol turi automobilį, vasarą plovykloje buvęs tik apie 5 kartus. Dažniausiai savo transporto priemonę jis plauna šalia vandens telkinių, nors ir žino, kad to daryti negalima.
„Žinau, kad negalima, bet visi taip daro. Mano draugai, tėvai taip darydavo. Visi tiesiog žino, kad vasarą automobilį plaus kur tvenkinyje. Kam mokėti pinigus?“ – retoriškai klausia dar nė karto nesučiuptas pažeidėjas.
Tačiau kitas automobilio savininkas vilnietis Andrius, gyvenantis daugiabutyje, kategoriškas: net minčių plauti transporto priemonę šalia vandens telkinių neturi kilti.
„Aš žinau, kad yra tokių taupytojų, kurie plauna prie ežerų savo automobilius, bet aš jų nepalaikau. Tam yra plovyklos, o teršti ežerą tam, kad sutaupytum kelis eurus, man atrodo, yra nesąmonė“, – mano pašnekovas.
Anot Andriaus, jis savo automobilį visuomet plauna plovykloje, tačiau yra girdėjęs ir atvejų, kai žmonės švarinasi tiesiog daugiabučio namo kieme.
„Man pasakojo vienas draugas, kad jo kaimynai, jau garbaus amžiaus, savo automobilių kilimėlius nuplauna tiesiog daugiabučio kieme. Išsineša butelyje ar kibire vandens ir nuplauna. Stiklus nusivalo. Nemanau, kad taip galima, nes vis tiek gali būti įvairių nešvarumų, be to, kad bus, jei visi pradėsime taip elgtis“, – pasakoja pašnekovas.
Problemą, kur nuplauti savo automobilį, labai lengvai išsprendžia nuosavų namų savininkai. Jie tai daro tiesiog savo kiemuose. Kaip tikino Vilniaus rajone gyvenantis Aurimas, į plovyklą jam tektų važiuoti specialiai, o namuose automobilį jis gali nuplauti bet kuriuo paros metu.
„Aš visada plaunu savo kieme, nes taip greičiau ir patogiau. Niekam blogo nedarau, savo kieme plaunu. O į plovyklą neturiu laiko važinėti, nes po darbo, manau, būna eilės, o namie bet kada, kad ir naktį, galiu nusiplauti savo automobilį“, – tvirtina Aurimas.
Tiesa, visi kalbinti pašnekovai žinojo, kad negalima automobilių plauti šalia vandens telkinių, tačiau nė vienam neteko girdėti, kad ir transporto priemonės plovimas savo namo kieme gali kainuoti baudą.
Galioja griežtos taisyklės
Vis dėlto, pagal Lietuvos įstatymus, sąrašo, kur galima ir kur negalima plauti automobilius, nėra. Automobilio plovimas priskiriamas transporto priemonių techniniai priežiūrai, o ją reglamentuoja tam tikri įstatymai, kuriuose apibrėžti tokios veiklos aplinkosauginiai reikalavimai. Jeigu asmuo privačioje namų valdoje teikia transporto priemonių techninės priežiūros paslaugas, jis turi laikytis apraše nustatytų reikalavimų, nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kt. Tačiau, kaip rašoma teisės aktuose, „fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo neteršti aplinkos <...>“. Todėl manytina, kad automobilio kėbulo plovimas privačioje teritorijoje nenaudojant jokių cheminių priemonių (pvz., šampūnai), neprieštarauja šiai nuostatai. Tačiau, jei įrodoma, kad aplinka plovimo metu teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai.
Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Jeigu nėra paisoma reikalavimų ir aplinkosaugininkai ar viešosios tvarkos pareigūnai sučiumpa gyventojus, plaunančius automobilius, skiria baudą, kuri gali siekti nuo 30 eurų iki 1000 eurų.
Kitaip tariant, plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, kurios gali užteršti gruntą. Tačiau, kaip informuoja aplinkosaugininkai, plaunant transporto priemonę net ir su vandeniu į aplinką gali patekti tepalų ar kitų gamtą teršiančių medžiagų, todėl to daryti nepatariama.
Daugiabučių gyventojams galioja tos pačios taisyklės – draudžiama automobilius plauti šalia vandens telkinių. Be to, transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose dar atskirai nustato kiekviena savivaldybė. Pavyzdžiui, kaip informuoja Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos,
patvirtintos miesto tvarkymo ir švaros taisykles, draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose, purtyti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus. Kokios yra automobilių plovimo ir tvarkymo taisyklės kiekviename mieste, galima teirautis savivaldybėje arba kreiptis į regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Šalia vandens telkinių pažeidėjų mažiau
Priežiūrą, ar gyvenamųjų namų kiemuose nėra plaunami automobiliai ir teršiama aplinka, vykdo savivaldybių viešosios tvarkos skyriai. Vandens telkinių pakrantes nuo nepaklusnių vairuotojų saugo aplinkosaugininkai, tačiau baudas skiria viešosios tvarkos skyriai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėjos pavaduotoja Rasa Jancevičienė GRYNAS.lt pasakoja, kad šiemet, plaunančių automobilį šalia vandens telkinių dar nefiksuota. Anot jos, paprastai tokių atvejų pasitaiko labai retai.
„Vandens telkinių patikrinimai nuolat vykdomi reidų metu. Tačiau Kauno RAAD darbuotojai tokius pažeidėjus dažniausiai sučiumpa operatyviai sureagavus, pagal gautus piliečių pranešimus“, – teigia R. Jancevičienė.
Pasak aplinkosaugininkės, dažniausiai pagaunami tie pažeidėjai, kuriems yra patogu greitai privažiuoti prie vandens telkinio arba tie, kurie gyvena netoli vandens telkinio.
Būtina užtikrinti aplinkos apsaugą
Tačiau ne visi gyventojai, sužinoję, kad transporto priemonės bet kur plauti ir tvarkyti negalima, su tuo sutinka. GRYNAS.lt kalbintas šiaulietis Mindaugas, kuris teigė, kad savo automobilį visada plauna šalia vandens telkinių, piktinasi, jog žmogus savo nuosavo namo kieme turi teisę daryti ką nori.
„Nesąmonė žmogui drausti plauti automobilį savo kieme. Jo kiemas, jo veja, jei jis nori, tai ir plauna“, – piktinosi pašnekovas.
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė aiškina, kad, plaunant automobilį savo namo kieme, vis tiek užteršiami gruntiniai vandenys. Be kita ko, tarša gali patekti ir į netoliese esančius šulinius bei paviršinio vandens telkinius.
Tiesa, anot specialistės, individualus, vienkartinis automobilio nuplovimas tiesiog gamtoje nėra toks pavojingas, kaip, pavyzdžiui, blogai plovimo nuotekas tvarkančiose profesionaliose plovyklose, tačiau tai taip pat gali turėti didelę neigiamą įtaką aplinkai. Po automobolio plovimo susidariusiose nuotekose gali būti degalų, tepalų, alyvų liekanų, kuriose yra tokių pavojingų medžiagų, kaip benzenas, švinas, chromas, arsenas, cinkas ir kt. toksinių ar kancerogeninių medžiagų. Plovimui naudojami detergentai taip pat gali būti pavojingi žuvims bei kitai paviršinių vandenų faunai, fosfatai gali skatinti paviršinių vandens telkinių uždumblėjimą ir t. t.
„Tarša, patekusi į gruntinius vandenis galiausiai atsiduria net ir pakankamai atokiai įrengtuose gyventojų šuliniuose. <...> Gruntinio vandens srautas Lietuvoje dažniausiai atkartoja reljefą. Kitaip tariant, jeigu aš plausiu ant kalniuko, o mano šulinys yra žemiau, tai visas vanduo ir sutekės į šulinį. Jei aš plausiu toliau nuo šulinio, tai mano vanduo tekės galbūt kažkam kitam, pagal gruntinio vandens tekėjimo kryptį. <...> Arba dažnai užterštas gruntinis vanduo išsikrauna į upes, ežerus ir kitus paviršinius vandens telkinius. Aišku, užteršto vandens patekimo į gruntinius ir paviršinius vandenis tikimybė ir greitis priklauso nuo to, kokia yra teršalų koncentracija, su kuo automobiliai plaunami, kiek plovimui naudojama vandens“, – aiškina specialistė.
Plaunant automobilį šalia vandens telkinio, anot R. Radienės, teršalai į paviršinius vandenis patenka dar greičiau ir lengviau: „Plaunant šalia vandens telkinio, kaip greitai vanduo su nešvarumais ir toksinėmis medžiagomis atsidurs vandens telkinyje, priklauso ir nuo grunto. Jei molingi gruntai – tai geriasi sunkiau, mažesnė tikimybė, kad teršalai pateks į gruntinius vandenis, greičiau jau tiesiai, paviršiumi sutekės į ežerą ar upę.“
Net jei transporto priemonės plaunamos be cheminių medžiagų (šampūno ar kitų priemonių), kaip yra aiškinusi R. Radienė, kartu su vandeniu į gruntą geriasi ir nuo automobilio nubėgęs purvas, dulkės, tepalai: „Plaunant automobilį, labai dažnai kartu su dulkėmis ir kitais nešvarumais yra nuplaunami tiek ant automobilio nusėdę, tiek ir iš pačio automobilio ištekėję tepalai ir degalai. Plaunant automobilį, visos šios medžiagos patenka į gruntą. Jeigu plauname asfaltuotoje ar betonuotoje aikštelėje, kur yra specialios nuotekų surinkimo sistemos, nieko tokio. Bet plauti transporto priemonę prie upės ar ežero, kaip žmonės mėgsta, negalima, nes pavojingi teršalai arba paviršinės nuoplovos būdu patenka į paviršinio vandens telkinį, arba nuotekos susigeria į dirvožemį ir toliau filtruojasi į gruntinius vandenis.“
Nesunku suprasti, kad, priklausomai nuo teršalų, cheminių medžiagų koncentracijos, užterštas vanduo, patekęs į vandens telkinį, kenkia jame gyvenančioms žuvims ir kitiems organizmams, augalijai. Todėl, net ir plaunant automobilį savo nuosavo namo kieme, reikėtų užtikrinti, kad tomis plovimo metu susidariusiomis nuotekomis nebus užterštas gruntas ir gruntinis vanduo.