Kvartalas atsirado vietoj buvusios pionierių stovyklos, kuri buvo privatizuota ir nors tai yra rekreacinė parko teritorija, kuria privalo būti leidžiama naudotis visiems, vilniečiai rekreaciją šioje parko dalyje gali pamiršti. Budri apsaugos darbuotojų akis paprastiems žmonėms neleidžia prieiti net prie tvoros. Dabar jau niekas neabejoja, kad teritorijoje išdygo prabangus gyvenamųjų namų kvartalas, kurį juosia aklina tvora, visur kabo ženklai, kad objektas yra saugomas, o gyvena jame verslo elitas.
Po GRYNAS.lt tyrimų apie įtartinus statybų atvejus Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas buvo pradėjęs tyrimą, Seimo nariai patys nuvyko į parką, tiesa, jų kelionė ne visur buvo sėkminga. Gulbinų kvartalo teritorijoje įvyko incidentas, Seimo nariai, atvykę vykdyti parlamentinės kontrolės, buvo išvaryti iš parko rekreacinės teritorijos.
GRYNAS.lt žurnalistus varė net iš kitos tvoros pusės
GRYNAS.lt žurnalistams pavyko užfiksuoti teritorijoje esančius namus iš paukščio skrydžio, tačiau išvengti incidento su apsaugos darbuotojais taip pat nepavyko.
GRYNAS.lt žurnalistai statinius teritorijoje fiksavo iš kitos tvoros pusės, nebūdami privačioje teritorijoje, tačiau greitai prie žurnalistų atėjęs apsauginis bandė uždrausti žurnalistams fotografuoti, klausė, ar jie turi leidimą, grasino kreiptis į policiją.
Žurnalistams paaiškinus, kad jiems nereikia leidimo fotografuoti privačios teritorijos, kiek matoma iš viešos vietos, apsauginis dar ilgai neatlyžo: „Eikit fotografuoti kito kiemo, ten irgi yra blogai“, - apsauginis bandė nukreipti žurnalistų dėmesį rodydamas į kitą pusę. Vis dėlto, žurnalistai užfiksavo statinius teritorijoje ir pateikia fotografijas savo skaitytojams.
Didžiulėje aptvertoje teritorijoje yra ne tik apie dešimt namų, tačiau ir krepšinio aikštelė, du teniso kortai, ant vandens prie valstybinio ežero statoma pirtis. Be to, ant valstybinio ežero yra nemažai lieptų, kurie kažkokiu būdu tapo privačiais, mat ant jų užrašas: „Privatus pontonas. Prašome nelipti.“ Taigi, Gulbino ežerą vilniečiai taip pat gali pamiršti, nes prie jo prieiti, saugant budriai apsauginių akiai, beveik neįmanoma.
Tarp akcininkų – verslo elitas
Kyla klausimas – kas elgiasi taip drąsiai, jog išvaro net Seimo narius, ką jau bekalbėti apie paprastus žmones? Teritorija priklauso įmonei „Gulbinų turizmas“, o jos vadovas – verslininkas Sigitas Kubilius, susijęs su transporto sektoriumi. Tai 14,48 ha ploto teritorija. Su įmonės direktoriumi GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.
Registrų centro duomenimis, įmonės „Gulbinų turizmas“ akcininkų sąraše puikuojasi nemažai elitinių verslininkų. Iš viso yra 12 akcininkų. 11 iš jų turi po milijoną akcijų, akcijos nominali vertė 1 litas. Vienas iš akcininkų, verslininkas, buvęs „Hermis Capital“ vadovas Nerijus Dagilis turi 2 milijonus akcijų, būtent „Hermis Capital“ ir pradėjo statyti šį kvartalą.
Taip pat akcininkų sąraše galima rasti tokias pavardes: verslininkas Gedeminas Giniotis, verslininkas Kęstutis Martinkėnas, kuris jam priklausančius automobilių pardavimo, techninio aptarnavimo ir nuomos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos verslus koncentruoja bendrovėje „Modus grupė“, taip pat akcininkų sąraše yra verslininkas Igor Matsanyuk.
Akcininkų sąraše yra ir Žemės Ūkio Kooperatinė Bendrovė „Smilgelė“, kolekcininkas, investicijų bendrovės valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas, verslininkas, ilgametis AB „Švyturys“ valdybos pirmininkas bei akcininkas, dabar Skandinavijos koncerno padalinio prezidentas, taip pat ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.
Taip pat tarp akcininkų yra Živilė Garbaravičienė, kuri priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų. Ji yra verslininko Jono Garbaravičiaus žmona, pastarasis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus. Tarp akcininkų yra Ivona Liachovič bei Ina Railienė.
Dar vienas įtakingas verslininkas akcininkų sąraše – Alvydas Banys, buvęs „Invaldos“ akcininkas, kuriam priklauso 99,9 proc. „LJB property“ akcijų. Atskyrus „Invaldą“, A. Banys valdo 7,18 proc. „Invalda LT“ akcijų. Paskutinis akcininkų sąraše – Saulius Butkus, verslininkas, kuris valdo 21,11 proc. „Sanitex“ akcijų, taip pat daug nekilnojamojo turto.
Akcininkai ir tarp gyventojų
Gerai informuotų GRYNAS.lt šaltinių teigimu, kvartale, kuris skirtas „rekreacijai“ iš tiesų gyvena įtakingas Lietuvos verslo elitas. Tarp gyventojų yra ir tų pačių įmonės „Gulbinų turizmas“ akcininkų pavardžių.
Žiniasklaidoje ne kartą stambiausias įmonės akcininkas N. Dagilis buvo pats sietas su kvartale statomu namu. Tai patvirtina ir GRYNAS.lt šaltinių informacija. Pats verslininkas žiniasklaidai visuomet kartojo, kad tai yra poilsinės paskirties pastatai, dabar GRYNAS.lt pripažino, kad „dauguma“ pastatų yra poilsinės paskirties. Vis dėlto, išlieka neaišku, kaip poilsio namuose išsinuomoti namą poilsiui, kai apsaugos darbuotojai žmones išvaro net nuo tvoros prieigų.
„Daugumos žemės sklype esančių pastatų naudojimo paskirtis yra poilsio ir jie naudojami pagal paskirtį. Žemės sklypas yra išnuomotas iš valstybės ir už jį mokame žemės nuomos mokestį, o turimoje nuomos sutartyje nenumatyta, kad turime suteikti jį naudotis visiems žmonėms“, - kalbėjo stambiausias įmonės „Gulbinų turizmas“ akcininkas N. Dagilis.
Taip pat, verslininko teigimu, Seimo nariai negali vaikščioti bet kur, kada tik sugalvoję, o paklaustas, ar tai karinis objektas, kad yra taip griežtai saugomas, verslininkas ėmėsi minėti kitus pavyzdžius: „Seimas irgi stovi ant valstybines žemės, pagal nuomos sutarti, bet juk negali bet kas ten vaikščioti. Beje, Delfi redakcija taip pat įsikūrusi biuro pastate, kuris pastatytas išnuomotoje valstybinėje žemėje. Bet kas, bet kada gali pas Jus į redakcija įeiti?? Dieną, naktį? (Į DELFI redakciją galima įeiti darbo metu, be to ji nestovi saugomos teritorijos rekreacinėje zonoje – GRYNAS.lt pastaba). Tai čia buvo atsakymas dėl „karinio objekto“. Seimo nario statusas nenumato, kad bet kur sugalvojęs gali įeiti.“
GRYNAS.lt vidinių šaltinių teigimu, teritorija yra stebima visą parą, apsaugai įsakyta visiškai nieko į ją neįleisti, o gyventojų automobilius atpažįsta automatinė sistema bei yra pakeliamas užtvaras. Šaltinių teigimu, visiškai niekam nekyla abejonių, kad tai nėra poilsio objektas, žmonės kvartale gyvena: išvažiuoja ryte, grįžta vakare.
Institucijos tik skėsčioja rankomis
Rekreacinė zona privalo būti prieinama visuomenei, tačiau nors Saugomų teritorijų tarnyba dar prieš metus informavo institucijas apie šią situaciją ir jos ją žinoto, nei viena institucija nesiėmė veiksmų, kad tvoros nebeliktų ir kad visuomenė laisvai galėtų patekti prie ežero.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė anksčiau Seimo Aplinkos apsaugos komitete paklausta, kaip įmanoma užsitverti valstybinį mišką ir pasakyti, kad tai yra rekreacinė teritorija, kai iš tikrųjų ten gyvenama, teigė, kad tvorą nugriauti būtų sunku ir ją gąsdina ilgas bylinėjimosi procesas: „Kiekvienas objektas yra skirtingas ir su savo istorija, kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas mūsų inspekcijos. Kalbant apie stovyklavietę, ten yra patvirtintas detalusis, techninis projektas, gauti leidimai. Ta tvora nuo seno ten stovėjo ir dabar priversti ją nugriauti būtų labai ilgas bylinėjimasis iki Aukščiausiojo teismo. Bet šis atvejis atrodo negražiai, nes sunku prieiti prie ežero, mes patys, kai darome reidus, reikia eiti mišku aplinkui, kad prieitumėme teritoriją.“
„Šitoje vietoje šiek tiek kitaip galvoju, tai yra rekreacinė teritorija, ji yra skirta visuomenės reikmėms ir negali būti užtverta. Mes patys buvome nuvykę praeitais metais į teritoriją, mums labiau pasisekė negu Seimo nariams, nes mus įleido į teritoriją, tik mes buvome lydimi sargybinių. Mes prieš metus parašėme raštą Aplinkos ministerijai, Statybų inspekcijai, kitoms institucijoms su prašymu – padėkite atstatyti teisybę. Tai yra visuomenei skirta teritorija: kaip galima ją užtverti, kaip galima į ją neįleisti žmonių?“ - su L. Nalivaikienės pozicija neliesti tvoros Aplinkos apsaugos komitete nesutiko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.
Nors dabar, kai akivaizdžiai pastatyta gyvenamųjų namų gyvenvietė vietoj rekreacinės teritorijos, parko direktorė Vida Petiukonienė Seimo nariams prisiekinėjo, kad ji nuo pat pradžių priešinosi tokioms statyboms, tačiau tai nėra tiesa. GRYNAS.lt pavyko surasti 2011 metais direktorės duotą interviu žiniasklaidai, kuriame ji aiškino, kad tai bus labai prabangūs poilsio namai, kuriais ji netgi didžiavosi.
„Kodėl mes turime orientuotis į minimalizmą tokioje prestižinėje vietoje? Juk yra įvairių žmonių, vieni mėgsta kaimo turizmą ir sodybas, kitiems labiau patinka komfortiškas poilsis ant ežero kranto čia pat Vilniuje. <...> Visi dokumentai – ir detalusis planas, ir statybos leidimas rodo, kad tai rekreacinė teritorija, skirta rekreacinei statybai. Tai bus aukštos klasės poilsio namai, tikrai ne tokie, kokie buvo sovietmečiu, bet jie nebus skirti nuolat gyventi. Tačiau nerimo banga lydi mus visus tuos metus, kol tęsiasi šio sklypo istorija. Man atrodo, kad taip pasikeisti situacijai nėra šansų, tas kvartalas tikrai ne gyvenamųjų namų“, - dar 2011 metais žiniasklaidai kalbėjo V. Petiukonienė.
Kol kas išlieka neaišku, ar nors viena institucija imsis priemonių, kad Gulbino ežeras ir parko rekreacinė teritorija būtų prieinama visuomenei ir tvoros nebeliktų.
Pakeitė teisės aktus
Dėl Gubinų kvartalo, kur oficialiai yra rekreaciniai objektai, o realiai gyvenamieji namai Vilniaus miesto savivaldybė sunerimo ir siūlė keisti ar tvarkyti teisės aktus, nes, pasak jų, užkirsti kelią tokiems projektams neįmanoma.
„Pagal mūsų teisės aktus, kaip išeina. Tu turi rekreacinę teritoriją, pasistatai realiai gyvenamą namą, visiems deklaruoji, kad tai rekreacinis pastatas, visi mato, o realiai sustabdyti galimybių nėra. Mes tą matome, kai išduodame leidimus. Šioje vietoje reikia tvarkyti įstatymus“, - anksčiau Seimo aplinkos apsaugos komitete kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės architektas Mindaugas Pakalnis.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas Marius Narmontas GRYNAS.lt teigė, kad tokie savivaldybės reikalaujami teisės aktų pakeitimai jau padaryti.
„Yra visiška neteisybė, kad jie negali nieko padaryti. Neseniai prieš mėnesį ar du mėnesius pakeitėme eilę teisės aktų, kurie sudaro galimybė pirminiame etape, kai yra išduodamas leidimas, patikrinti ar pastatas atitinka naudojimo tipą. Būtent savivaldybės vyriausias architektas, matydamas, kad statinys neatitinka statinio naudojimo projekto, gali jį atmesti“, - kalbėjo M. Narmontas.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, savivaldybės, matančius ne pagal paskirtį planuojamus objektus, turėtų kreiptis pagalbos: „Kai statinys pastatytas yra jau per vėlu kažką daryti, nes jis jau stovi. Tačiau Vilniaus savivaldybėje neoficialiais duomenimis, su statybų priežiūra dirba du ar trys žmonės, tai tikėtis, kad jie patikrins visoje savivaldybėje esančius tūkstančius statinių yra naivu. Todėl mes galvojame, kad reikia užkirsti viską pradiniame etape ir dėl to teisės aktų pakeitimus ir padarėme. Be to, sutarėme su savivaldybių architektais, kad esant bent menkiausiam įtarimui, jie kreiptųsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prašydami išvados ir mes tikrai padėsime ir teismuose gindami viešąjį interesą.“
Draustiniuose pridygo pilių
GRYNAS.lt jau rašė apie daugybę abejotino teisėtumo statybų atvejų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kai draustiniuose pridygo pilis primenančių turtingų verslininkų namų.
Po GRYNAS.lt tyrimų specialią komisiją pažeidimams parke nustatyti sudarė ir Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinė miškų tarnyba ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Vilniaus RAAD) šiuo metu tiria minėtus pažeidimus parke, į orą buvo pakeltas ir sraigtasparnis. Komisija išvadas turės pateikti gegužės pabaigoje.
Žurnalistai neseniai aprašė istoriją parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“, Linas Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis. GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Taip pat GRYNAS.lt, išnagrinėjęs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją žemėlapiuose, rado dar devynis įtartinus statybų draustiniuose atvejus, kai kuriais atvejais naudojama ir valstybinė draustinių žemė. Didžioji dalis šių atvejų siejama su įtakingais verslininkais, teisininkais bei visuomenės veikėjais.
Negana to, GRYNAS.lt buvo aprašęs ir vieną įžūliausių atvejų, kai Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu, atsirado du didžiuliai prabangių namų kvartalai „Rasų namai“ ir „Rasų slėnis“. Dar daugiau, ten galimai aptverta valstybinė žemė, o aplink sklypą yra aplinkosauginių pažeidimų. Tiesa, parko direktorė nieko blogo nemato ir gina šių kvartalų viduryje draustinio pastatymą, nes anksčiau ten buvo chemijos sandėliai.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.