Ištyrė, kur išgaunant skalūnų dujas kyla didžiausia rizika užteršti geriamą vandenį

Didžiulė Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikta studija apie skalūnų dujų gavybos poveikį aplinkai įrodė, jog šio proceso metu vanduo gali būti užterštas metanu, praneša portalas bbc.com. Britų geologijos tarnyba ir Aplinkosaugos agentūra konkrečiai nurodė, kuriose Didžiosios Britanijos vietose vandeningi požeminiai sluoksniai skalauja skalūnų klodus.

Tyrimai atskleidžia, jog rizika, kad bus užterštas geriamas vanduo, kyla praktiškai pusėje vietovių, kur glūdi pagrindiniai požeminio vandens rezervuarai.

Rizika, kad metano dujos užterš geriamąjį vandenį pastaruoju metu yra vienas aktualiausių klausimų, diskutuojant apie poreikį išgauti skalūnų dujas hidraulinio ardymo (fracking, - angl.) būdu.

Mokslininkai pripažįsta, kad vandenyje jau dabar yra nedidelis kiekis metano dujų vandenyje dėl natūraliai bakterijų vykdomų procesų. Tačiau negalima leisti, kad požeminio vandens ištekliai būtų stipriai užteršti šiomis dujomis.

Tikina, kad tarp sluoksnių yra pernelyg didelis atstumas

Britų mokslininkų atliktas tyrimas identifikuoja vietas, kur vandeningi sluoksniai yra per arti skalūnų klodų. Šiose vietose naudojant hidraulinio plėšymo technologiją, vanduo gali būti užterštas.

Šiaurės Anglijoje esanti vietovė Bowland Shale, kurioje verslininkai pirmiausia ketina išžvalgyti skalūnų dujų telkinius, yra tarp mažiausiai 6 vandeningų sluoksnių.

Kita vertus, mokslininkai tyrime pažymi, jog praktiškai visos skalūnų dujos (92 proc. iš jų) yra mažiausiai 800 metrų giliau vandeningų sluoksnių.

Skalūnų dujas ketinantys išgauti verslininkai nuolat akcentuoja, jog gylių skirtumas tarp skalūnų dujomis turtingų uolienų sluoksnių ir požeminio vandens telkinių yra toks didelis, kad neįmanoma atliekant hidraulinį plėšymą užteršti vandens.

Jie tikina, jog gręžiniai sutvirtinami plienu ir betonu tose vietose, kur gręžiama kiaurai požeminius vandens telkinius, o įtrūkimai, kurie sukuriami daug giliau išlaisvinant skalūnų dujas hidraulinio plėšymo būdu, negali pasiekti požeminio vandens šaltinio.
Skalūnų dujas ir vandens šaltinius skiria šimtai metrų uolienų. 

Aplinkosaugininkai nusiteikę griežtai

Vis tik aplinkosaugininkai įsitikinę, jog gręžimas ir hidraulinis ardymas gali užteršti gyvybiškai svarbų resursą.

Daktaras Johnas Bloomfieldas teigia, jog mokslininkų sudaryti žemėlapiai turėtų pasitarnauti skalūnų dujų gavybą planuojantiems verslininkams.

„Mes identifikavome vietoves, kur požeminio vandens telkiniai yra gana arti skalūnų dujų telkinių. Šiose vietovėse į bet kokį skalūnų dujų pramonės vystymą turi būti žiūrima labai atsargiai“, - kalbėjo mokslininkas.

Požeminis vandens telkinys, pavadintas Oolitu, driekiasi nuo Jorkšyro per vidurio Didžiąją Britaniją iki pat pietinės šalies pakrantės. Kai kuriose vietose šis sluoksnis tiesiogiai liečiasi su skalūnų dujų uolienomis.

Kol kas nenustatyta, koks atstumas turėtų skirti vandeningajį ir skalūnų dujų uolienų sluoksnius, kad būtų išvengta rizikos užteršti vandenį. Siūloma, kad šis atstumas turėtų būti apie 400 metrų.

Didžiosios Britanijos aplinkosaugos agentūros atstovai teigia, jog joks skalūnų dujų gavybos vystymas nebus leidžiamas, jei ši veikla kels riziką užteršti požeminio vandens šaltinius.