Ištyrę Nemuno deltos viksvynus gamtininkai nesitveria džiaugsmu

Kieno indėlis į ketvirtadaliu išsiplėtusias meldinių nendrinukių perimvietes Nemuno žemupyje didesnis – atsakingos ir subalansuotos ūkininkų veiklos ar lemtingai palankių šiųmečio pavasario oro sąlygų? Dabar jau niekas nebepasvers. Ir nereikia. Nes atėjo laikas visiems pasidžiaugti.

Pristatydamas pirmosios, šio mėnesio pradžioje vykdytos meldinių nendrinukių apskaitos (fiksuoti giedančių patinėlių balsai) rezultatus, penktadienį Šilutės rajono ūkininkus Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas paragino sutikti gerą žinią su palengvėjimu. Pagaliau! Dešimt metų krašte nesustabdomai nykusi meldinės nendrinukės populiacija (nuo 400 iki 50 porų) šiemet  parodė akivaizdžius atsikūrimo ženklus. Gamtininkai pamaryje aptiko 76 meldines nendrinukes. Daugiausia jų – Tyrų pelkėje, kuri tęsiasi tarp Priekulės ir Drevernos gyvenviečių Klaipėdos rajone.

Šilutės rajone po du nykstančios rūšies atstovus giedojo netgi ten, kur iki šiol nepastebėta. Pavyzdžiui, Sausgalviuose, Alkos polderyje, taip pat Minijos ir Stankiškių kaimo pievose, dviejų ūkininkų valdose. Vienas jų yra jaunas ūkininkaujantis dainininkas Mindaugas Mišeikis.

Saugantys meldinę nendrinukę gali tikėtis nemažos kompensacijos

Net penkis kartus daugiau negu pernai, meldinių nendrinukių šiemet aptikta Šyšos polderyje (buvo 3, o dabar – 15). Uostadvario polderyje pernai perėjo dvi, o šiemet – 12 šių nykstančių paukštelių.

„Tai - jūsų sėkmė“, - kreipdamasis į ūkininkus, kurių suvažiavo per dvidešimt, sakė „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas. Jo vadovaujama įstiga įgyvendina Europos sąjungos LIFE+ finansinio mechanizmo ir Aplinkos ministerijos bendrai finansuojamą projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio karštovaizdžio paukščių apsaugą“.

Globaliai nykstančio paukščio meldinės nendrinukės apsaugai būtina tinkamai tvarkyti jų perėjimui tinkamas teritorijas, nukelti šienavimo terminus,mažinti gyvulių ganymo intensyvumą jų buveinėse.

Ž.Morkvėnas siūlė susirinkusiems ūkininkams pasirašyti sutartis, kuriose numatytos gamtai palankaus ūkininkavimo sąlygos ir abipusiai įsipareigojimai. Vykdantieji jas – nušienaujantys teritoriją, kurioje aptikta meldinė nendrinukė, ne anksčiau nei rugpjūčio 15-ąją (kai paukštis būna dvi vadas jau užauginęs), taip pat išvežantys nupjautą žolę, o ganymą jose apribojantys iki 0,2 sąlyginio gyvulio viename hektare – gali tikėtis tūkstančio litų už hektarą kompensacijos.

Išsaugoti paukštį padėjo ir pati gamta

Tiesa, dar neaišku, ar (ir kaip) šios pajamos būtų apmokstinamos. Taip pat – ar prie kompensacijų prisidės Aplinkos ministerija. Pasak Ž.Morkvėno, ministrai keisis, ir seni pažadai gali subyrėti.

Ūkininkai su projekto vykdytojais aiškinosi daug įvairių detalių, rūpimų klausimų, ir į visus gavo atsakymus. Beje, Ž.Morkvėnas, pabrėžęs ūkininkųatsakomybės svarbą, dėl meldinių nendrinukių buveinių ženklaus pagyvėjimo, pripažino ir gamtos dovanas. Pernai kraštą buvo užliejęs didelis potvynis, pievose, kur peri nendrinukė, telkšojo vanduo iki birželio. O šiemet jis buvo menkas, šlapžemės greit nusausėjo, ir paukščiai, grįžę iš Pietų, rado saugias lizdavietes.

Pasak Ž.Morkvėno, šlapžemių tvarkymui Baltijos aplinkos forumas turi įsigijęs šienavimo, nupjautos žolės granuliavimo technikos, kai kuriems ūkininkams, kurie neapsieina be pagalbos, padeda sutvarkyti žolę. Be to, jau baigiama rekosntruoti Tulkiaragės siurblinė, kuri netrukus atvers duris turistams, o jie čia ras vaizdinės medžiagos apie ilgalaikį meldinės nendrinukės apsaugos projektą ir iliustruotas jo sėkmės istorijas.

Meldinė nendrinukė yra vienas rečiausių migruojančių pelkėtų paukščių giesmininkų Europoje.