Vandalai tvoras kartais net pavagia
Lietuvos automobilių kelių direkcijos inžinierė Marina Voitechovskaja GRYNAS.lt teigė, kad nors pagrindiniai magistraliniai keliai yra tveriami apsauginėmis tvorelėmis, yra tam tikrų priežasčių, kodėl jos negarantuoja absoliutaus tiek kelių eismo dalyvių, tiek laukinių gyvūnų saugumo.
„Problema yra ta, kad dėl Lietuvos kraštovaizdžio ypatybių, vietų, kuriose gyvūnas gali atklysti iki kelio, yra labai daug – tiesiog tam yra palanki gamtinė aplinka. Elementaru, kad ši ypatybė kelia tam tikrų keblumų vairuotojams, kadangi kiekvienu atveju yra sunku prognozuoti gyvūnų veiksmus. Laukinių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas, ypatingai pavasarį ir rudenį, rujos metu, todėl ne visais atvejais nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu išgelbėja ir tinklo tvora. Pagal finansavimo galimybes imamasi tikrai visų įmanomų priemonių, tačiau neįmanoma visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų įtakos, kadangi visų kelių aptverti galimybių nėra“, - aiškino inžinierė.
Anot jos, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų pirmiausia planuojamos ir įrengiamos prie intensyviausių kelių, nes dėl didelio transporto srauto yra didesnė tikimybė susidurti su staiga į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu. Pasitaiko, kad ir diegiamos priemonės negali visiškai apsaugoti nuo gyvūno patekimo ant kelio.
„Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas. Ant vartų yra prisuktos lentelės, kuriose parašytas prašymas uždaryti vartus. Deja, nedaugelis pravažiuojančių gyventojų, juos uždaro. Didele problema išlieka ir vandalizmo atvejai: žmonės dažnai patys praardo įrengtas tvoras, kartais tinklo tvoros tiesiog pavagiamos. Būna atvejų, kai tinklo tvorų nuo gyvūnų statyti negalime: derinant tam tikrose vietovėse esančio kelio rekonstrukcijos projektą su atsakingomis aplinkos apsaugos struktūromis būname informuoti, kad vienoje ar kitoje vietoje yra susiformavę natūralūs laukinių žvėrių migracijos takai ir pastarųjų užtverti negalima. Tokiu atveju turime imtis tik prevencinių priemonių: pastatant įspėjamuosius ženklus, numatant greičio ribojimus, papildomai informuojant eismo dalyvius apie gresiantį pavojų“, - sakė M. Voitechovskaja.
Mano, kad efektyviau yra perėjimai virš kelių
Kelių direkcija skaičiuoja jau įrengusi 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 13 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams, daugiau apie 680 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų.
„Tveriant tinklo tvorą nuo laukinių gyvūnų yra įrengiami vartai įvažiavimuose į mišką arba į sodybas, tačiau pastebėjome, jog piliečiai jų neuždaro, todėl pagal finansavimo galimybės vietoje vartelių įrengiami horizontalūs barjerai – modifikuota kelio danga, įrengta taip, kad gyvūnas dėl fizinių ar psichologinių kliūčių negalėtų jos pereiti, tačiau tai nebūtų kliūtis žmonių ir automobilių eismui. Tokie barjerai dažniausiai įrengiami, kur eismo intensyvumas nedidelis, tačiau keliai yra viešo naudojimo ir užtikrinti vartelių uždarinėjimą būtų neįmanoma“, - teigė Kelių direkcijos atstovė. Jos teigimu, šiuo metu 1 metro tinklo tvoros įrengimo kaina siekia apie 29 Eur.
„Tokiam gyvūnui kaip briedis, jeigu dar jis būna išgąsdintas arba rujos metu rudenį, plonos vielos tvorelės nėra kliūtis – jis gali bėgti ir pramušti tokią tvorą. Geriausia jų migracijos vietose daryti perėjimus virš kelio, apsodinant miškus, taip vadinamąsias žaliąsias jungtis. Tokie praėjimai yra kitose Vakarų šalyse praktikuojami, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, tiktai tiek, kad tai daug kartų brangiau nei tvora“, - aiškino L. Budrys. Jo teigimu, anksčiau ar vėliau tokie dalykai turėtų ateiti ir pas mus – ypač ten, kur intensyviausias žvėrių judėjimas.
„Dabar yra padaryti tuneliai po keliais, aišku, jie yra pigesni, bet stambesnis gyvūnas ten neina“, - paaiškino pašnekovas.
Ar veikia automobilių švilpukai?
Vienas iš būdų apsisaugoti nuo netikėtų laukinių žvėrių išbėgimų į kelią prieš kelerius metus buvo minimi specialūs švilpukai. GRYNAS.lt jau yra apie juos rašęs. Tuo metu kalbinti ekspertai abejojo jų nauda, sakydami, kad trūksta tai pagrindžiančių tyrimų. Abejonės išlikusios ir dabar.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas taip pat neslėpė, kad švilpukų efektyvumas jam kelia abejonių: „Dėl švilpukų nėra tikslios informacijos, kuri galėtų patvirtinti ar ši priemonė veikia ar ne. Gal tiksliau – nėra atliktų tyrimų šia tema. Kol kas. Netolimoje ateityje, manau, jau sužinosime tiksliai, ar tai efektyvi priemonė ar ne. Nuomonių yra įvairiausių – vieni sako, kad veikia, kiti sako, kad tai pinigų išmetimas į balą. Šiai dienai nėra žinoma, kokią įtaką daro šie švilpukai tiek žvėrims, tiek patiems žmonėms automobilyje. Taip pat nėra žinoma ar tokio švilpuko skleidžiamas garsas nerezonuoja su automobilio skleidžiamu garsu. Taigi, ultragarsinių švilpukų dilema kol kas tokia ir lieka – neaiški“.
O štai Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys dar kritiškiau įvertino tokių švilpukų naudojimą Lietuvoje. Jo teigimu, tai, kas veikia Amerikoje, nebūtinai veiks ir pas mus.
„Švilpukai pas mus nepasiteisino, nes žvėrys reaguoja tik į tam tikro dažnio garsus. Jeigu Amerikoje, kur yra didžiulės populiacijos baltauodegių elnių, sakoma, kad tokie švilpukai efektyvūs, pas mus, kiek bandė mūsiškius elnius ar kitus gyvūnus baidyti, didesnio efekto neduoda. Jeigu efektas būtų geras, manau, jau būtų visur (tokie švilpukai – red. past.) sumontuoti“, - savo nuomonę pateikė L. Budrys.
Pataria, tai kaip vis dėlto saugotis
A. Luko samprotavimais, Kuršių nerijoje lokali žvėrių migracija iš vieno miško į kitą vyksta nuolatos, tokiu būdų gyvūnai ieško sau maisto, kur atsigerti vandens ir pan.
„Kaip gyventojams patarčiau saugotis? Jie galėtų atsisakyti automobilių ir vykti viešuoju transportu, dviračiais ar eiti pėsčiomis ir tuo pačiu prisidėtų prie taršos mažinimo ir žvėrių streso“, - tokį patarimą turėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas.
Jei vis dėlto kliudėte gyvūną, pirmiausia, po susidūrimo pasirūpinkite savo, keleivių ir automobilio saugumu. Pavažiuokite į kelkraštį, pastatykite avarinio sustojimo ženklą, suteikite sužeistiesiems pirmąją medicininę pagalbą, jei reikia – iškvieskite greitąją pagalbą. Praneškite policijai ir draudimo bendrovei. Nebandykite patraukti nuo kelio sužeisto gyvūno ir nesiartinkite prie jo – tai gali būti pavojinga.
L. Budrys įvardijo dar vieną būdą, padedantį apsisaugoti nuo laukinių žvėrių keliuose. Tiesa, šis būdas įperkamas ne visiems. „Prabangiuose automobiliuose yra įmontuojama naktinio matymo aparatūra. Važiuojant nakties metu matai neapšviestą kelkraštį ir neapšviestus laukus, tai aišku turi šiokį tokį efektą“, - kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad prastesniuose automobiliuose to daryti neapsimoka, nes kartais toks automobilis kainuoja mažiau nei visa naktinio matymo įranga.
„Bet yra, esu matęs pas mus tokių automobilių“, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas.