Gali gaminti elektrą ir šilumą, bet neapsimoka
Lietuvoje aliejų superkančių įmonių yra ne tiek ir daug, o su dalimi susisiekus dar paaiškėja, kad šios veiklos jau nebevykdo. Tie, kurie tuo verčiasi, apie kainas rinkoje bei superkamo aliejaus kiekius kalba nenoriai, teisindamiesi, kad tai konfidenciali informacija. Tačiau visi supirkėjai beveik vieningai patvirtina, kad daugiausiai bendradarbiauja su verslo įstaigomis – kavinėmis, restoranais ir pan. Iš gyventojų aliejų priimti galėtų, tačiau atvirauja, kad arba nėra sulaukę tokių pageidavimų, arba norinčiuosius suskaičiuotų ant rankų pirštų, nes tie, kurie ryžtasi tai daryti, daro tik iš idėjos.
Aštuonerius metus rinkoje veikiančios ir aliejų superkančios įmonės „Biomotorai“ direktorius Donatas Karanauskas GRYNAS.lt teigė, kad surenkama vis daugiau panaudoto aliejaus. Jis tai sieja su bendro vartojimo augimu.
Iš supirkto aliejaus įmonės dažniausiai gamina žaliavą biodegalams, t. y. aliejų perfiltruoja, pašalina vandenį ir jau parengtą žaliavą parduoda biodyzelino gamintojams. Pasiteiravus, ar panaudotą aliejų būtų galima panaudoti kur nors kitur nei biodegalų gamybai, D. Kranauskas teigė, kad buitiniame lygmenyje panaudojimo galimybių gali būti ir daugiau, pavyzdžiui, aliejus gali būti naudojamas medienos impregnavimui, taip pat galėtų būti deginamas vėliau gaminant elektrą ar net šilumą. Tačiau šioje vietoje verta kelti klausimą, kiek tai daryti apsimoka.
„Galima jį taip panaudoti, bet finansiškai tai daryti neapsimoka“, - tikino pašnekovas, patvirtindamas, kad komerciškai geriausia panaudotą aliejų naudoti biodegalams. Tai yra efektyviausias būdas.
Lauktų ir gyventojų aliejaus, bet didesniais kiekiais
Gyventojai neturėtų nusiminti, kad jų panaudotas aliejus niekam nereikalingas. Kaip tikina aliejų superkančios įmonės atstovas, gyventojai aliejų taip pat gali priduoti, tai nėra draudžiama, tačiau čia problema kyla dėl mažų kiekių.
Pašnekovas tuos, kurie vis tiktai ryžtasi atvežti panaudoto aliejaus, vadina „idėjiniais klientais“: „Jie nenori aliejaus išmesti, jaučia, kad tai yra atlieka, kuri turi vertę, bet už tai uždirbti pinigų nelabai yra galimybės dėl mažo kiekio. Kita vertus, juk aliejus daug vietos neužima – galima pasidėti stiklainį šalia šiukšlių dėžės ir likučius iš keptuvių ar gruzdintuvių supilti ir karts nuo karto atvežti – su mielu noru priimtume. Pilti į kriauklę, į klozetą pirmiausia pačiam nemalonu, nes viskas aplimpa tais riebalais ir reikia papildomai valyti su cheminėmis priemonėmis, kitas dalykas – riebalai ne tik išoriškai aplimpa, bet klijuojasi ir ant vamzdžių, ir galiausiai jie gali užkimšti“, - dėstė aliejų superkančios įmonės vadovas. Pašnekovo teigimu, panaudotas aliejus kelia galvos skausmą ir vandenvalos įrenginių prižiūrėtojams, nes aliejus kaip atlieka yra ilgai biodegraduojanti.
Nuotekose – kumščio dydžio riebalų gabalai
„Vilniaus vandenų“ Nuotekų tinklų skyriaus vadovas Sigitas Šakalys patvirtino D. Kranausko išsakytus nuogąstavimus dėl aliejaus daromo neigiamo poveikio.
„Hidrodinaminių mašinų plovimo metu aiškiai matosi, kad išsiplauna netgi gabalai susikaupusių riebalų ir tie gabalai būna gero kumščio dydžio ar net didesni. Ten žinoma būna ne vien aliejus, bet visos riebalinės maisto atliekos ir visa tai kenkia“, - aiškino S. Šakalys.
Specialisto teigimu, kol vamzdynais nuotekos pasiekia valymo įrenginius, didžioji dalis į kriaukles ar klozetus nuleistų riebalų jau būna sulipę ant vamzdynų sienelių. Tačiau pašnekovas nesiryžo taip drąsiai teigti, kad gyventojų „indėlis“ šiuo atveju didžiausias.
„Gyventojų nuleidžiamas aliejaus kiekis nėra palyginti toks jau didelis. Nebent žmonės dar turi gruzdintuves, tuomet didesni kiekiai aliejaus susidaro, bet dabar daug kas stengiasi sveiką gyvenimo būdą propaguoti ir aliejaus daug gal ir nenaudoja, - svarstė „Vilniaus vandenų“ atstovas. - Mes juk nežinome, kiek tų riebalų iš tikrųjų susikaupia nuo gyventojų, ir kiek – nuo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, kurios nesilaiko reglamentų. Turbūt vis tiek ne visos maitinimo įstaigos taip jau sąžiningai priduoda naudotą aliejų. Juk reikia ir kaupti, ir priduoti ir visa tai kainuoja pinigus. Manau, kad būna atvejų ir kai pasukčiauja“.
Reiktų sudaryti sąlygas kaupimui
Kaip gyventojus paskatinti nepilti aliejaus į kriaukles ar klozetus? D. Kranauskas svarstė, kad pirmiausiai tai yra įpročio reikalas, antra, reikėtų sudaryti geresnes sąlygas kaupimui, vystyti šių atliekų surinkimo infrastruktūrą.
„Šiai dienai gal šiek tiek ir patogumo žmogui trūksta, reikia toli vežti“, - pripažino D. Karanauskas ir sutiko, kad prie didesnio gyventojų įsitraukimo aliejų kaupti ir sandėliuoti, neabejotinai, prisidėtų naujų taškų, kur jį galima priduoti, atsiradimas.
„Teko girdėti, kad kai kur prie individualių namų yra konteineriai ne tik popieriui, stiklui, plastikui, bet ir maisto atliekoms. Galbūt būtų galima ir skystas maisto atliekas (riebalus, aliejų) atskirai surinkinėti. Čia jau klausimas atliekų tvarkytojams“, - teigė „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus specialistė Daiva Kazlauskienė GRYNAS.lt informavo, kad maistinio aliejaus ir riebalų atliekos, susidarę komunalinių atliekų sraute, yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.
„Maistinio aliejaus ir riebalų atliekos susidaro ir kitos ūkinės veiklos metu, pvz., viešojo maitinimo įmonėse ir kt., kur jų kiekiai, manytina, yra gerokai didesni nei susidarantys pas gyventojus. Teisės aktuose nenustatyti detalūs reikalavimai konkrečiai aliejaus atliekų tvarkymui. Maistinio aliejaus ir riebalų atliekų tvarkymui taikoma ta pati schema kaip ir kitoms atliekoms. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytu ir atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomu prioritetų eiliškumu, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo, o jei atliekų išvengti neįmanoma, jos turi būti paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos, pavyzdžiui, energijai gauti“, - atsakyme raštu teigė D. Kazlauskienė.
Verslo įmonėms, kurios aliejaus nekaupia ir neperduoda perdirbėjams, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatomos baudos, priskiriamos netinkamam atliekų tvarkymui (surinkimui, laikymui ir kt.). Baudos dydis priklauso nuo netinkamai pašalintų atliekų tipo (pavojingos, nepavojingos), vietos, kur pažeidimas užfiksuotas (saugoma teritorija ar ne) ir kiekio (iki vieno kubinio metro, ar daugiau) ir svyruoja nuo 29 eurų (100 Lt) iki 1739 eurų (6 tūkst. Lt).
Aliejumi varo savo nuosavą automobilį
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie galimą panaudoto aliejaus pakartotinį panaudojimą. Kalbintas aliejumi varomo automobilio savininkas Saulius tuo metu žurnalistams pasakojo, kad didžiausias tokio transporto privalumas – visiškas aplinkos neteršimas, taip pat ekonomiškumas. Tiesa, vyras pripažino, kad anksčiau aliejaus buvo gauti lengviau nei dabar.
„Iš pradžių aliejaus gaudavau nemokamai, kol didieji perdirbėjai nepradėjo jo supirkinėti, o įstatymai drausti tokį aliejų tiesiog atiduoti. Dabar norint supirkti/utilizuoti aliejų reikia turėti visokių pažymėjimų. Yra žmonių, kurie pardavinėja (tokį aliejų – red. past.), greičiausiai jie arba jų draugai turi kavines ar panašiai. Aliejaus kaina yra apie 2,5 Lt už litrą, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau jo gauti. Visai nesenai draugams, norintiems taip pat persidaryti automobilį, patariau, kad pirma susirastų iš kur gauti aliejaus, o tik tada pradėtų darbus“, - pasakojo pernai spalį kalbintas Saulius.
Vyras pasakojo vairuojantis „Audi“ 80 Avant, kuri sunaudoja 100 kilometrų 5,5 litro degalų. Taigi, tokį atstumą nuvažiuoti jam kainuoja apie 14 litų. Važiuojant dyzeliu ar benzinu suma siektų iki 25 litų. Saulius taip pat atskleidė, kad aliejaus įranga kainuoja apie 2700 - 3000 Lt, tačiau pats pirko jau naudotą ir iš draugų, todėl jam atsiėjo triskart pigiau – 700 Lt.