Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika atviras – didmiesčiuose vos 30 proc. lietaus vandens nuotekų sistemų funkcionuoja tinkamai, o kaimeliuose tokių apskritai nėra. Išeitis – naujo mokesčio už lietaus vandens sutvarkymą įvedimas gyventojams.
Gauname paslaugą, už kurią nesusimokame
M. Rimeika aiškina, kad yra du galimi variantai, kodėl po didesnių liūčių dalis gatvių apsemiamos. Pirma – nėra tinkamai įrengtos sistemos, kuri nuveda lietaus vandens perteklių (arba ji yra nepakankamai pralaidi) arba apskritai tokios sistemos nėra. Pirmasis variantas dažniau galioja didmiesčiams, antrasis – kaimams ir mažesniems miesteliams.
Jautriausias Vilniaus vietas, kur įvardyta problema būtų opiausia, anot pašnekovo, žino „Grinda“, nes būtent ji eksploatuoja lietaus vandens surinkimo sistemų tinklą, tačiau M. Rimeikos žiniomis, su lietaus nenutekėjimo problema labiausiai susiduria Gerosios vilties žiedas, dalis Geležinio Vilko gatvės prie Vilniaus pedagoginio universiteto, taip pat yra vietų prie Valakampių tilto, kur po liūčių skęsta automobiliai, su šia problema tenka susidurti ir kai kurioms Karoliniškių mikrorajono gatvėms.
Anot M. Rimeikos, lietaus nuotekų surinkimo sistemos buvo įdiegtos tarybiniais laikais ir šiuo metu yra susidėvėjusios, nebepritaikytos tokioms apkrovoms, kokioms jų reikia.
„Teritorijose, kurios tapo urbanizuotos, atsirado naujų namų, bet vamzdžių pralaidumas nepasikeitė – į Gerosios Vilties žiedą nuteka beveik viskas nuo Vingio kino teatro, nuo aplinkelio, kurio anksčiau nebuvo – viskas teka į tą patį vamzdį“, - paaiškina mokslininkas. Taigi natūralu, kad ši problema tik didės, jeigu nieko nebus daroma.
Siūlo imti po 30 ct nuo buto
VGTU mokslininkas sako šioje situacijoje matantis tik vieną sprendimo būdą – rasti finansavimo šaltinių iš esmės atnaujinti senus vamzdynus ir lietaus vandens nuotakynus. Tam jis sako reikėtų įvesti naują mokestį gyventojams, nuo kiekvieno buto skaičiuojant po maždaug 30 centų.
Jo teigimu, mokslininkai yra preliminariai paskaičiavę, kad Vilniaus miestui renovuoti ir sutvarkyti senas lietaus nuotekų sistemas reikėtų maždaug apie 30 centų nuo vieno gyventojo buto.
„Tai tikrai nėra tokie mokesčiai, kurie užgniaužtų ir užspaustų rusenančių šeimų židinį, bet demagogija yra demogogija. Naujų mokesčių įvedimas yra bet kokiu atveju blogis“, - daugumos žmonių reakciją į naujo mokesčių įvedimą bandė įsivaizduoti mokslininkas.
VGTU yra darę galimybių studiją Alytui, Jonavai, daliai Vilniaus ir Klaipėdai ir pagal surinktus duomenis daro prielaidą, kad maždaug trečdalis lietaus vandens surinkimo tinklų tarnauja tinkamai, dar trečdalis priskiriami prie nusidėvėjusių, taigi juos reikėtų atnaujinti, o likęs trečdalis – hidrauliškai per mažos apimties, taigi reikėtų juos keisti naujais.
Užsienyje, anot M. Rimeikos, yra taikoma dvejopa praktika šioje srityje. Mokestis imamas iš tų, kurie prisijungę prie tinklų (tai yra ir daugiabučiai, ir privatūs namai) arba lietaus nutekėjimo infrastruktūra yra finansuojama iš surenkamo kelių mokesčio.
Lietaus vanduo kenksmingas ir gamtai
Lietaus vanduo pats savaime lyg ir neturėtų daryti žalos aplinkai, tačiau nuprausdamas kelius, gatves ir pakeles jis surenka daug aplinkos taršos – dulkių, purvo, tepalų, išbėgusių ant šaligatvių ir pan. Visa tai suteka į upelius ir jeigu nėra gerai išvaloma, gali pakenkti augalų ir gyvūnų ekosistemoms.
„Visi kalbame, kad skęstame, bet pagal standartus turime lietaus vandenį ir išvalyti. Vilniuje oficialiai turime 130 išleistuvų, o valymo įrenginių – tris. Kaune yra 115 išleistuvų ir nulis valymo įrenginių. Tai apie kokį valymą galime kalbėti? Investicijų valymui skiriame nulį“, - atvirai kalba M. Rimeika.
„Įvyko „stebuklas“ su aplinkosauginiais reikalavimais paviršinėms nuotekoms tvarkyti. Nuo nepriklausomybės atgavimo naftos koncentracija siekė 1 miligramą litre, 2007 m. jau leista 5 miligramus litre, taigi padidėjo penkis kartus! Klausimas, kodėl? Gal klaida įvyko? Bet jau 2014-ieji, praėjo septyneri metai... Europoje šioje vietoje yra „skylė“ - kuriamas naujas reglamentas, bet jis dar tik kuriamas. Tada kiekviena šalis kuria savo dviratį. Palyginimui, Baltarusija turi 0,05 g/l leistiną naftos koncentraciją, rusai – 0,1 g/l, o lenkai – 15 g/l. Į kurią pusę mes taikome? - retorinius klausimus kėlė pašnekovas.
Didelis vienkartinis lietaus vandens kiekis didelėms upėmis gal ir neturi didelės įtakos, tačiau mažesnių be jokios abejonės tikrai sutrikdo įprastą veiklą: „Smėlio kiekis, kuris patenka, nugula ant dugno ir tie gamtos organizmai, kurie gyvena upėse, tiesiog išeina iš namų ir neranda įėjimo atgal. Jeigu buitinės nuotekos smirda ir kelia nemalonius jausmus ir dėl to mes jas valome, tai lietaus nuotekos, kadangi jose nesimaudome, lyg ir netrukdo...“, - pasakojo VGTU vandentvarkos dėstytojas.
Nustatyta teršalų riba, kuri aplinkai žalos nedaro
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų departamento specialistai paprašyti pakomentuoti VGTU mokslininko išsakytą pastebėjimą dėl didėjančios naftos produktų teršalų leistinos normos, teigė, kad naujas rodiklis buvo nustatytas prieš tai atlikus poveikio aplinkai tyrimą.
Šie tyrimai parodė, kad 5 mg/l naftos produktų koncentracija yra optimalus rodiklis, kurį pasiekiant gamtai nebus neleistino neigiamo poveikio. Reikia pažymėti, kad net ir pasikeitus naftos produktų normatyvui, į aplinką išleidžiamų naftos produktų (NP) kiekis iš visų Lietuvos išleistuvų per metus nuolat mažėja. Pavyzdžiui, 2002 m. į aplinką buvo išleista 76 726 kg/metus NP, 2005 m. – 63 183 kg, 2010 m. – 47 307 kg, 2012 m. – 36 450 kg (Aplinkos apsaugos agentūros skelbiami duomenys čia. )“, - situaciją komentavo Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas.
Mano, kad 30 centų per mažai
„Grindos“ Lietaus nuotakyno plėtros projektų vadovas Nerijus Narkūnas GRYNAS.lt paprašytas įvertinti esamą situaciją su lietaus nuotekų tvarkymu pripažino, kad ji sudėtinga.
Šiuo metu už paviršinių nuotekų tvarkymą moka tik juridiniai asmenys, o apie fizinių asmenų apmokestinimą svarstoma seniai, tačiau tai lieka vis dar neįgyvendinta idėja.
„Problemos kyla todėl, kad vamzdynai yra seni, o kietų dangų mieste vis daugėja, todėl didėja ir nuvedamo vandens kiekiai. Tam, kad nors dalinai būtų spendžiamos šios problemos naujai prijungiamų vartotojų reikalaujame sklype įrengti debito reguliavimo įrenginius, kurie liūties metu sumažina momentinį nuvedamų nuotekų kiekį į mūsų tinklus“, - situaciją komentavo N. Narkūnas.
Jis taip pat priminė, kad šių metų rugsėjo mėnesį turėtų būti patvirtintas Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo specialusis planas, o jame turės būti numatyti visų Vilniaus miesto problemų sprendimo būdai, preliminarios kainos ir panašiai. Tuomet beliks išspręsti sunkiausią finansavimo klausimą.