„Priešgaisrinės apsaugos departamentas taip pat buvo ėmęsis priemonių, bet, matyt, reikia tam tikrų teisės aktų pakeitimo, kad būtų tos priemonės griežtesnės, kad verslas paisytų ne tik savo finansinių interesų, bet ir aplinkos, ir greta esančių įmonių, įstaigų interesų. Mes su tokiais dalykais susiduriame nuolat, ir su atliekų kaupimu“, – šią savaitę Seime pareiškė ministras, atsakydamas į liberalo Vitalijaus Gailiaus priekaištus, kodėl valstybės institucijos neužkirto kelio ekologinei nelaimei Radviliškyje, kur spalio pradžioje medienos granulių gamybos įmonėje „Gairelita“ kilęs didelis gaisras buvo gesinamas daugiau nei savaitę.
Jo metu buvo padaryta itin didelė žala gamtai ir aplinkai, o finansinių bei neturtinių nuostolių patyrė daug žmonių, gyvenančių netoli gaisravietės.
„Mes turime pakeisti įstatymą, kur juridiniams asmenims bus taikomios nuobaudos, ne tik jų vadovams. Tai turėtų suveikti“, – teigė K.Trečiokas.
Pasak jo, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų kartelę pirmiausia reikia pakelti toms įmonėms, kurios yra prie gyvenamųjų pastatų, gyvenvietėse, miestuose.
„Tie dalykai, kai padaroma didelė žala aplinkai arba žmonių sveikatai, o šituo atveju taip ir buvo, turi būti griežčiau baudžiami. Mes kartais stengdamiesi įtikti verslui, sumažindami jiems administracinę ar mokestinę naštą, kitą kartą pareigūnams apribojame teises. Šiaip jau tokioms įmonėms, kurios kelia pavojų, pareigūnai turėtų teisę ateiti ir uždėti plombas – sustabdyti veiklą. Jeigu taip atsitiktų, įsivaizduokite, koks tada kiltų skandalas. Bet kai įvyksta nelaimė, tada visi sako: reikėjo griežtesnių sankcijų“, – kalbėjo ministras.
K. Trečiokas pasisako už itin griežtas sankcijas, kai įmonės nereaguoja į nurodymus nepažeisti aplinkosaugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių.
Jis mano, kad verslas sugriežtinimams priešinsis, tačiau kito būdo, kaip apsaugoti greta gamybos pastatų esančią teritoriją nuo kenksmingų veiklos padarinių, K. Trečiokas sako nematąs.
Seime jis, be kita ko, aiškino, kad valstybės institucijos irgi nepakankamai kontroliavo, kaip įmonė laikosi taisyklių.
„Reikia pripažinti, kad kontrolės trūko, nors mūsų Aplinkos apsaugos departamentas ne vieną kartą yra baudęs tą įmonę, ir privalomus nurodymus rašęs, tačiau pasirodė, kad tai yra nepakankama sąlyga“, – teigė ministras.
Šiaulių apylinkės prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl „Gairelitos“ teritorijoje kilusio gaisro.
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas dar tikslina padarytos žalos dydį dėl į aplinkos orą išmestų ir į paviršinius vandens telkinius išleistų teršalų kiekio.
Kaip skelbia Radviliškio rajono savivaldybė, gesinant gaisrą, buvo panaudota daug vandens, todėl sutriko miesto vandens valymo įrenginių darbas, o į Obelės upę patekęs gaisro metu panaudotas vanduo atitekėjo į Petraičių tvenkinį Pakruojo rajone – jo vanduo pakeitė spalvą, smarkiai sumažėjus deguonies, ėmė gaišti žuvys.
Aplinkosaugininkai tikrina ir „Gairelitos“ kaminų taršą.