„Šioje teritorijoje prieš maždaug 11 tūkstančių metų galėjo būti Joldijos jūros krantas arba Nemuno senslėnis. Pasak geologų, tai Lietuvos vandenyse ypatinga teritorija su ypač didele dugno formų įvairove. Nauji tyrimų būdai mums suteikia galimybę detaliai apžiūrėti dugną, panaudojant po vandeniu sklindantį garsą“, – sako tyrėjų grupei vadovaujantis dr. Darius Daunys iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto.
Praėjusių metų pabaigoje šioje teritorijoje dugnas buvo pirmą kartą tiriamas panaudojant specialius prietaisus – akustinį šoninės lokacijos sonarą ir daugiaspindulinį echolotą. Pagal kelių šimtų metrų spinduliu siunčiamą garsinį signalą jie leidžia nustatyti dugno gylio pokyčius ir nuosėdų tipų įvairovę visame dugno ruože vienu metu.
Riedulynai – Baltijos rifų bruožas
Duomenys renkami laivui plaukiant išilgai tiriamos teritorijos – vaizdinė informacija fiksuojama itin detaliose skaitmeninėse nuotraukose, kuriose dugno nuosėdos matomos 1 m tikslumu. Tyrinėdami tokias nuotraukas mokslininkai tiksliai sužino, kur po vandeniu driekiasi smėlynai ir dumblynai, o kur juos keičia riedulynai. Pasak tyrinėtojų, pastarieji gamtosauginiu požiūriu jiems įdomiausi, nes centrinėje Baltijoje riedulynai yra pagrindinis itin vertingų jūrinių buveinių – rifų bruožas.
Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis.
Tyrimų duomenys – jūrinės gamtos apsaugai
Kitos moksliniu požiūriu įdomios vietos – statūs šlaitai, kur yra didelė aplinkos sąlygų įvairovė ir kaupiasi žuvys.
Povandeninėse nuotraukose - kopos su terasomis
Ekspedicijos metu padarytose akustinėse dugno nuotraukose taip pat aiškiai matyti didelės povandeninės kopos su terasomis, ant kurių srovės formuoja smėlio ruzgas. Geologai čia spėja esant senojo reljefo – paleoreljefo, kuris formuoja unikalų, nedaug kur sutinkamą povandeninį kraštovaizdį.
Prietaisais taip pat pavyko užfiksuoti ir žmogaus veiklos pėdsakų – nuskendusį laivą bei žvejų tralų išvagotą dugno ruožą.
Šiandien dugno landšaftų tyrimuose naudojami akustiniai tyrimo metodai išvystyti po Antrojo pasaulinio karo. Ilgą laiką jie buvo įslaptinti ir naudoti tik karo pramonei, povandeninių laivų registracijai ir tapo prieinami mokslininkams tik aštuntame dešimtmetyje. Tačiau kol kas šiais metodais tirta tik nedidelė dalis Lietuvos teritorinių vandenų.
Remdamiesi surinktais duomenimis, biologai planuoja tolesnius tyrimus, kurie padės ištirti ten esančias jūrines buveines. Toliau dugnas bus tiriamas gruntotraukiais, kuriais jo fragmentai pakeliami į laivo denį, o taip pat nuotolinio valdymo prietaisais, padedančiais detaliai apžiūrėti giliai tamsoje esančias jūrines buveines povandeninėmis aukštos raiškos vaizdo kameromis.
Šie Baltijos jūros dugno tyrimai yra atliekami įgyvendinant Europos Sąjungos LIFE programos projektą „Lietuvos ekonominės zonos gamtinių vertybių kartografavimas Natura 2000 tinklo plėtrai“. Projekto tikslas – įvertinti dugno buveinių, žuvų ir jūrinių paukščių įvairovę bei pasiskirstymą pasirinktose teritorijose, siekiant kriterijus atitinkančiose zonose įsteigti europinės svarbos saugomas teritorijas.
Daugiau informacijos galite rasti čia.