Lietuvos rinkoje galima įsigyti įvairių užsienio gamintojų alternatyvų įprastiems kanalizacijos reikalaujantiems klozetams. Pavyzdžiui, švedų prekinį ženklą „Mull Toa“ Lietuvoje atstovauja biotualetai, gaminantys humusą pačio klozeto viduje. Kompostavimo procese dalyvaujantys mikroorganizmai fekalijas verčia kompostu, kurį paskui galima grąžinti atgal į gamtą.
Suomiškus biotualetus siūlančios „Forestila“ bendrovės gaminių kainynas labiau patiktų taupantiems. Jų siūlomas „Ekomatic“ kompostuojantis tualetas kainuoja 1149 Lt. Į šią kainą įeina pats įrenginys ir durpių bei medžio drožlių mišinys, kuriuo reikia užpilti fekalijas. Dalis mišinio yra pilama į klozeto bakelį, pasisukus rankenėlei – jo „porcija“ užpilama ant fekalijų. 5 cm šių durpių rekomenduojama prieš pradedant naudotis klozetu padengti jo dugną. Papildomas 50 litrų mišinys perkamas atskirai, jis kainuoja apie 35 Lt.
Suomiškus, švediškus ir rusiškus biotualetus siūlančios bendrovės „Tis LT“ pardavimų vadybininkas Benas GRYNAS.lt sakė, kad jų įmonei rinkoje veikiant jau daugiau kaip penkerius metus pastebintis lietuvių išaugusį susidomėjimą biotualetais. Šių kainos svyruoja nuo 750 Lt iki 2300 Lt.
Perka vasarnamiams ir tėvams į kaimus
„Biotualetuose paprastai yra pilamos skystos cheminės medžiagos, o čia yra natūralios durpės, kurios yra sumaišytos su bakterijomis, kurios būtent ir kompostuoja fekalijas. Kartu su durpėmis yra gaminamos biotrąšos. Suomijoje, kiek mes žinome, yra tręšiami medžiai, augalai, pas mus žmonės kol kas nelabai drįsta to daryti, galbūt ateityje taip bus daroma“, - biotualeto veikimo principą paaiškina „Forestila“ konsultantė Birutė. Moters teigimu, kvapo tokiu būdu fekalijas verčiant kompostu nelieka jokio. Dėl šios priežasties susidariusio komposto nebūtina užkasti į žemę.
Bendrovės siūlomo biotualeto talpa siekia 110 litrų, todėl skaičiuojama, kad jį naudojant nereguliariai (pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais), jo talpos turėtų pakakti visam sezonui: „Patį tualetą lengva pakelti, nes jis pagamintas iš polimero ir paskui tiesiog yra išnešamas ir išpilamas“.
„Perka pirkėjai į kaimus seniems tėvams, kur nėra kanalizacijos. Stato į patalpas. Mano kolegė nupirko mamai, bendram kambaryje žinoma nepastatė, bet į pagalbines patalpas name. Suomijoje, kiek girdėjome ir minėjo tiekėjai, jie statomi vasarnamiuose bendroje patalpoje už užuolaidėlės. Tikrai jokio kvapo neskleidžia, nes yra vadinamas kaminas- vamzdis, kuris yra iš dviejų dalių, sujungtas lanksčia žarna ir išvedamas per stogą. Skersmuo vamzdelio yra gal kokių 15 cm, todėl jokių problemų nesukelia tiek vasarnamiuose, tiek ir apskritai“, - sakė Birutė.
Trečius metus tokius biotualetus rinkoje siūlančios bendrovės atstovė skaičiuoja, kad šiemet jau parduota apie 20 tokių gaminių vienetų ir šiuo metu laukiama naujos siuntos.
Gaminiai išplito dėl atsiliepimų internete
„Suomiškas produktas buvo mūsų pats pirmasis su kuriuo ir pradėjome prieš kokius penkis metus. Jų pardavėme tikrai daug. Pirmais metais klientams buvo sunku įsivaizduoti, kaip čia tas daiktas veikia, bet paskui labai išplito internetinėje erdvėje atsiliepimai, komentaruose, forumuose žmonės pradėjo dalintis savo nuomone ir paskui tas dalykas ėmė plėstis. Tuomet ir nusprendėme pildyti savo asortimentą“, - pradžią prisiminė Benas.
Šiuo metu bendrovės gaminiais klientai domisi priklausomai nuo savo finansinių galimybių ir vietos, kur nori biotualetą įsirengti.
„Pas mus tualetai gali būti įrengti lauke ir būti kaip lauko tualetas, tiesiog įsideda būdelėje, tiktai nereikia jo siurbti, nes fekalijos kompostuojamos. Yra biotualetų, kurie yra brangesni, bet jie jau tvirtinasi kaip stacionarus tualetas ir naudojamas jau name“, - pasakoja pašnekovas ir priduria, kad dalis klientų renkasi biotualetus vietoje įprastų tualetų, ypač tuomet, kai yra problemų prisijungti prie centralizuoto kanalizacijų tinklo.
Brangesniuose biotualetuose fekalijos kompostuojamos – skysčiai atskiriami nuo kietųjų atliekų. Dėl šios priežasties 80 proc. kvapų sumažėja, o likusi dalis yra pašalinama per ventiliacijos sistemą, kuri pajungiama prie klozeto.
„Suomiai tas komposto trąšas naudoja net ant daržovių. Mums lietuviams tai skamba labai baisiai, todėl mes nerekomenduojame to savo klientams daryti. Sakome, kad užpiltų ant medžio ar krūmo, nes kam jį išmesti, jeigu gamta pasakys ačiū. Kam nepatinka, tas išmeta tą daiktą į griovį“, - aiškino „Tis LT“ atstovas.
Vyro teigimu, durpes, kurios reikalingos kompostavimo procesui vykti klientams patariama įsigyti tiesiog prekybos centruose. Durpes galima naudoti netgi tas, kurios yra laukuose, jeigu žmonės tokių laukų aplink turi. „Durpės yra maišomos su pjuvenomis, jos yra natūralios, jokios stebuklingos formulės, tiesiog turi būti smulkios durpės, ne mulčas ir viskas. Kadangi jų paskirtis yra sugerti iki 15 kartų daugiau drėgmės negu pačios sveria, jos tą ir daro“, - sakė „Tis LT“ pardavimų vadybininkas.
Paprastesni biotualetai naudoja vandenį
Bendrovė „Movera“ siūlo klientams biotualetus nuo 200 Lt iki 2000 Lt. Tiesa, visi klozetai fekalijas nuleidžia vandeniu ir kompostavimo neatlieka.
Bendrovė siūlo biotualetus, atvežtus iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Olandijos.
„Konstrukcija tualeto yra labai paprasta – yra du bakeliai, sujungti į vieną. Vienas yra nuotekų bakelis, kur nubėga nuotekos, viršutiniame bakelyje pilamas švarus vanduo nuleidimui“, - biotualeto veikimo principą apibūdino pašnekovė.
Moters teigimu, susikaupusios biotualeto nuotekos vėliau turi būti išpilamos į kanalizaciją. Kad biotualete esančios fekalijos neskleistų kvapo, galima naudoti chemines medžiagas.
„Priklauso nuo aplinkos temperatūros, nes prie aukštesnės aišku greičiau dauginasi ir bakterijos, todėl dažniau reikėtų išpilti turinį su priemone. Priemonės yra veiksmingos, imant vidurkį, apie keturias dienas, jeigu yra karščiau – gali ir po trijų dienų pradėti skleisti kvapą. 4-5 dienos ir jau reikėtų išpilti, nors ir nėra biotualetas pilnas“, - rekomendavo biotualetus siūlančios bendrovės atstovė.
Kurti kaip kelioniniai, dabar naudojami vietoje įprastų patogumų
Pasak „Movera“ specialistės, žmonės biotualetus naudoja ir butuose senyviems žmonėms, vasarnamiuose, sodybose: „Kai kurie biotualetai yra kelioniniai, tačiau dabar jau daug kas, kas keliauja, perka kemperius, kuriuose jau yra įrengti tualetai. Todėl kilnojami biotualetai mažiau bereikalingi. Nors jie buvo kurti keliautojams, dabar didesnė dalis skirta sodyboms ir senyviems, ligotiems žmonėms“, - sakė pašnekovė.
Nors biotualetai kurti ne nuolatiniam naudojimui, kai kuriems žmonėms tai tampa alternatyva paprastam tualetui. Ypač, jeigu į vasarnamį išsiruošiama tik savaitgaliui, o šalia nėra kanalizacijos. Įsirengti nuotekų sistemą brangu, o pirkti kilnojamus biotualetus ekonomiškiau ir paprasčiau.
„Iš tikrųjų (biotualetų – red. past.) perkamumas yra labai didelis, bet gal daugiau dėl patogumo perka, ne tiek galvodami apie aplinką. Aišku dėl aplinkos irgi yra niuansas, kad ne į krūmą eiti daryti, o atsivežti, kad ir į gamtą, su vaikais, yra patogu, ypač, kai mažesnius vaikučius vežasi“, - sakė biotualetais prekiaujančios bendrovės atstovė.
GRYNAS.lt primena, kad pernai DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu. Tai dažniausiai daro kaimo vietovių gyventojai. Bėda yra ta, kad fekalijų nuotekos įsiskverbusios į gruntą pasiekia aplinkinius vandens telkinius ir juos užteršia. Tarp aplinkinių vandens telkinių neretai pasitaiko ir gyventojų iškastų šulinių, iš kurių jie paskui geria vandenį.
Baudos – iki 10 tūkst. litų
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo 400 Lt iki 2000 Lt ir pareigūnams - nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. litų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 1 tūkst. litų ir pareigūnams - nuo 600 ik 4 tūkst. litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. litų ir pareigūnams - nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų.