Ąžuolai
Auginami lysvėse po 5 eilutes. Į paruoštą ir lysvėmis suvoluotą dirvą gilės sėjamos iš rudens mechanizuotai gilių sėjamąja 5 eilutėmis. Eilučių išdėstymo schema pritaikyta sudygusių pasėlių ir vėlesnei sėjinukų priežiūrai vykdyti mechanizuotai EGEDAL technika. Prieš sėją nekokybiškos ąžuolų gilės rūšiuojamos flotacijos būdu. Kad mažiau plistų grybinės ligos, sėti tinkamos gilės mirkomos kalio permanganato 0,3 proc. koncentracijos tirpale.
Sėjamos genetiniame draustinyje ir nuo individualiai atrinktų pavienių medžių surinktos gilės. Sėjama mechanizuotai į vieną tiesinį eilutės metrą tolygiai išberiant 25 giles. Sėjos gylis 5–7 cm. Pagrindinė sąlyga – kokybiškas dirvos paruošimas, lygus lysvių paviršius. Lapkričio arba gruodžio mėn. priklausomai nuo pašalimo ir sniego pasėliai mulčiuojami 3–5 cm storio durpių sluoksniu.
Pirmaisiais sėjinukų augimo metais gegužės pabaigoje–birželio pradžioje pirmą kartą ir vegetacijos pabaigoje, rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo mėn., antrą kartą vibracine EGEDAL šaknų pakirtimo mašina 12–14 cm gylyje pakertamos ąžuoliukų šaknys.
Vegetacijos metu pasėliai kultivuojami ir priklausomai nuo dirvožemio maisto medžiagų tyrimo duomenų tręšiami kompleksinėmis NPK + mikroelementų trąšomis ir, jei reikia, papildomai N ir P trąšomis naudojantis EGEDAL kultivatoriumi-tręštuvu.
Piktžolės pasėliuose naikinamos mechanizuotai kultivuojant, rankiniu ir cheminiu būdais. Profilaktiškai vegetacijos metu sėjinukai purškiami nuo miltligės pažeidimų ir plitimo pasėliuose.
Antrų ir trečių augimo metų sėjinukų šaknys pakertamos vieną kartą vegetacijos pabaigoje 14–18 cm gylyje. Siekiant pagerinti kokybines savybes prieš vegetacijos pradžią dalis antrų ir trečių metų sėjinukų formuojami, pašalinant netinkamas šonines ar viršūnines jų šakeles.
Iškasant ir realizacijos metu išrūšiuoti netinkami sėjinukai persodinami ir dar paauginami. Jie prižiūrimi panašiai, kaip ir sėjinukai.
Juodalksniai ir beržai
Auginama atviroje, iš dalies kontroliuojamoje aplinkoje (drėgmės režimas), durpiniame substrate, lysvėse sėjami padrikai.
Žiemą esant palankioms sąlygoms į numatomą sėjos vietą atvežamas reikiamas kiekis nurūgštintų (pH 5,5–6,5) žemapelkės durpių.
Pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, pradžiuvus dirvai mechanizuotai durpės tolygiai visame plote paskleidžiamos 13–15 cm storio sluoksniu. Mechanizuotai trąšų barstytuvu išpilamos kompleksinės NPK + su mikroelementais substratui tręšti skirtos trąšos 1–1,2 kg/m3 durpių ir į dirvą įterpiamos kultivatoriumi. Durpėms įšilus iki 15–18 0C, dažniausiai gegužės pirmoje pusėje, prieš pat sėją suformuojamos 1 m pločio lysvės ir gausiai palaistomos.
Beržų sėklos prieš pat sėją pamerkiamos į šaltą tekantį vandenį ir mirkomos 1–2 paras, juodalksnių sėklos prieš sėją tik beicuojamos.
Sėklos sėjamos nevėjuotą dieną rankiniu būdu padrikai visoje lysvėje, jas sumaišius su sijotu smėliu santykiu 1 : 3, beržų sėklų išsėjama 5–6 g/m2, juodalksnių – 7–8 g/m2. Pasėliai nemulčiuojami, tuoj pat uždengiami daržo danga ir lysvių paviršius sudrėkinamas. Jei nelyja lietus, kol sudygs sėklos, kasdien laistoma smulkialašiu būdu, o sudygę pasėliai šitaip palaistomi ypač reguliariai. Masiškai sudygus ir pradėjus augti daigeliams daržo danga nuimama.
Sudygę pasėliai 3–4 kartus papildomai tręšiami tirpiomis kompleksinėmis trąšomis, nuolat stebima, ar neplinta grybinės ligos ir kenkėjai, jei reikia, laistoma fungicidais ar purškiama insekticidais. Piktžolės pasėliuose naikinamos rankiniu būdu.
Vienerių metų sėjinukai pasiekia vidutinį 30–40 cm aukštį. Visi sėjinukai iškasami, rūšiuojami, tinkami realizuojami arba naudojami urėdijos želdymo reikmėms, o netinkami persodinami ir auginami dar vienerius metus atvirame grunte, lysvėse po 5 eilutes. Priežiūra vykdoma mechanizuotai EGEDAL technika, vadovaujantis dirvožemio maisto medžiagų tyrimo duomenimis papildomai tręšiami kompleksinėmis skystomis per lapus ir biriomis į dirvožemį trąšomis. Nuo kenkėjų ir ligų galima naudoti miškų ūkiui tinkamus cheminius preparatus. Piktžolės naikinamos mechanizuotai ir rankiniu būdu.
Eglių sėjinukai
Pradžiūvus ir įšilus dirvai, balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje dirvos įdirbimo mechanizmu supurenamas ir išlyginamas agrotechniniu būdu prižiūrėto pūdymo paviršius. Atvirame grunte sėjama eilutėmis EGEDAL 83 modelio sėjamąja į iš anksto paruoštas ir suvoluotas 1,10 m pločio lysves. Atsižvelgiant į dirvožemio cheminių analizių tyrimo duomenis prieš sėją plotas tręšiamas kompleksinėmis NPK + mikroelementų trąšomis. Eglių sėklos prieš pat sėją beicuojamos miškų ūkyje naudoti leidžiamais beicais.
Sėjama ramią nelietingą dieną, išberiant 0,8–1 kg plantacinių I kl. eglių sėklų į arą dirvos. Po sėjos tuoj pat lysvės pridengiamos daržo danga ir pasėliai palaistomi. Vėliau nelyjant lietui pasėliai reguliariai laistomi dirbtinai sumontuota smulkialaše laistymo sistema ir tokiu būdu užtikrinamas reikiamas sėkloms dygti dirvos drėgmės režimas. Pagrindinė daigyno sąlyga – tinkama dirvožemio struktūra, drėgmės režimas, pakankamas maisto medžiagų ir humuso kiekis, apšvietimas, lygus dirvos paviršius, tiesios lysvės ir sėjos eilutės.
Masiškai sudygus, dažniausiai po 1 mėn. nuo sėjos, daržo danga nuimama. Pasėliai ir toliau reikalui esant reguliariai laistomi, o piktžolės naikinamos rankiniu būdu. Vėliau aiškiai išryškėjus sėjos eilutėms pasėliai purenami, papildomai tręšiami N trąšomis, piktžolės naikinamos mechanizuotai EGEDAL kultivatoriumi ir rankomis.
Antraisiais sėjinukų augimo metais, vadovaujantis dirvožemio maisto medžiagų tyrimo duomenimis, pasėliai anksti pavasarį, pradžiūvus dirvai, mechanizuotai purenami ir papildomai tręšiami kompleksinėmis NPK + mikroelementų trąšomis, vėliau iki liepos mėn., priklausomai nuo sėjinukų augimo rodiklių ir spalvos, pasėliai papildomai tręšiami N biriomis arba tirpiomis ir mikroelementų trąšomis. Piktžolės naikinamos mechanizuotai purenant ir rankiniu būdu. Reikalui esant pasėliai laistomi IRIMEC 90 TG 400 mobiliuoju laistymo įrenginiu.
Eglių sodinukai
Anksti pavasarį, kai pradžiūna dirva ir galima įvažiuoti technika, tinkamai prižiūrėtas ir paruoštas pūdymas kultivuojamas, lyginamas dirvos paviršius ir mechanizuotai daromos 1,1 m pločio lysvės.
Dažniausiai balandžio pradžioje iškasti 2 metų eglių sėjinukai rūšiavimo patalpoje rūšiuojami, tinkamiems trumpinamos šaknys, mirkomos paruoštame hidrogelyje, dedami į plastiko dėžes ir iki sodinimo saugomi aktyvaus šaldymo reguliuojamos temperatūros saugykloje.
Paruošti sėjinukai persodinami mechanizuotai 5 eilutėmis EMI-5 tipo sėjinukų persodinimo mašina. Į vieną tiesinį eilutės metrą vidutiniškai pasodinama 16 vnt. (kas 6 cm). Vidutinis persodinimo mašinos sodinimo našumas 40–45 t vnt. per pamainą.
Tręšiama vadovaujantis maisto medžiagų tyrimo duomenimis, mechanizuotai kartu purenant ir įterpiant trąšas EGEDAL kultivatoriumi. Pirmą kartą tręšiama gegužės viduryje kompleksinėmis NPK + mikroelementų trąšomis, vėliau papildomai N trąšomis iki liepos pradžios ir, jei reikia, rugpjūtį papildomai P trąšomis. Vegetacijos pabaigoje vibracine šaknų pakirtimo mašina iš abiejų pusių pakertamos sodinukų vertikaliosios šaknys. Piktžolės naikinamos mechanizuotai ir rankomis.
Antraisiais augimo metais, jei reikia, priklausomai nuo sodinukų augimo rodiklių ir spalvos, papildomai tręšiama skystomis mikroelementų ir biriomis trąšomis EGEDAL kultivatoriumi-tręštuvu.
Jei vasara šilta ir sausa, pasitaiko eglinių voratinklinių erkių pažeidimų. Pirmiausia vykdomos prevencinės priemonės, stebima, o pastebėjus pažeidimų purškiama leidžiamais naudoti insekticidais, turinčiais akaricidinių savybių.
Pušys
Auginimo technologija panaši kaip ir eglių sodmenų, tik pušų sėjinukai kas 15–20 dienų reguliariai profilaktiškai purškiami leidžiamais naudoti fungicidais nuo spygliakričio.
Miškus atkuriame visose plynai iškirstose biržėse. Atkuriame keliais būdais:
- sodinimu, kai biržė atsodinama šimtu procentų;
- kombinuotai > 50 proc., kai biržė daugiau kaip 50 proc. sodinama, o mažesnė dalis paliekama savaime atželti;
- kombinuotai < 50 proc., kai didesnė biržės dalis paliekama savaime atželti, o mažesnėje sodinama;
- žėlimu, kai visa biržė paliekama savaime atželti.
Biržės atkūrimo būdas parenkamas atsižvelgiant į buvusio medyno sudėtį, dirvožemio drėgnumą (hidrotopą), miškų grupę. Urėdijos valdomuose miškuose daugiau kaip 80 proc. yra labai derlingi dirvožemiai, todėl atkurti miškus ganėtinai sudėtinga. Iškirtus biržę jau po kelių mėnesių drebulių, lazdynų, kai kur ievų atžalos būna metro aukščio, todėl beveik visos biržės iškirtus purškiamos herbicidais. Nuo purškimo praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms diskine freza volais paruošiama dirva. Visi plotai paruošiami iki rudens vidurio. Volai per žiemą susiguli, „sujaukta“ dirva žiemą geriau įšąla, todėl žūva nemažai kenkėjų. Savaime atželti numatytas miško biržes ar jų dalis taip pat nupurškiame herbicidais ir supurename. Efektas gana geras, nes biržė atsikuria sėklinės kilmės aukštesnės kokybės medžių rūšimis.