Kaip išvalyti šulinį, į kuris kažkas šliūkštelėjo teršalų?

Sakoma, nespjauk į šulinį, nes pačiam teks gerti. O jeigu kažkas į šulinį šliūkšteltų litrą, ar du, tepalo? Žmogau, ar gerai jaustumeisi, jei tau atsigerti pasiūlytų iš tokio šulinio? Kaip tik tokioje situacijoje atsidūrė Biliškių kaime (Prienų raj., Veiverių seniūnija) sodą turinti moteris, kuri netikėtai rado dovanėlę savo šulinyje.

Vietoj vandens – dvokiantis skystis

Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji Zita Konsevičienė rodė neseniai atnaujintą šulinį: „Vasarą šulinį apskardinome, lentelėmis apkalėme, surentėme stogelį, žodžiu, atlikome visus darbus, kad šulinys būtų ne tik gražus, bet ir švarus, kad lietaus vanduo nepatektų ir dulkės nuo kelio nenusėstų. O dabar pažiūrėkite, kas jo viduje,“ – dalinosi nuoskauda moteris.

Pažvelgus į vidų – vandens nematyti, tik gelsvas dvokiantis skystis. Pasėmus kibirą vandens indas iškart aplimpa gličia mase, vandens paviršiuje plūduriuoja aliejingos dėmės, specifinis kvapas nemaloniai dirgina šnerves.

„Pamačius tokį šulinį, nežinojau nei ką daryti, nei kur pagalbos ieškoti. Tik verkti užsikniaubus norėjau. Tai vaikai puolė skambinti visoms įmanomoms institucijoms,“ – pasakojo sodininkė.

Painūs biurokratiniai keliai

Moters teigimu, pagalbos ir patarimų, kaip elgtis toliau, ieškojo visur, kur tik įmanoma: ir pas aplinkosaugininkus, ir maisto bei veterinarijos tarnybose, ir visuomenės sveikatos centruose, ir policijoje.

Citata

Pamačius tokį šulinį, nežinojau nei ką daryti, nei kur pagalbos ieškoti. Tik verkti užsikniaubus norėjau. Tai vaikai puolė skambinti visoms įmanomoms institucijoms.

„Baldėmės į kelis tuzinus durų, iš niekur neišvijo, tačiau pasijautėme tarsi aklavietėje: aplinkosauga tyrimo imasi tuomet, kai teršalai patenka iš aplinkos; policija fiksuoja patį faktą, bet neatlieka vandens tyrimų – tuo turime rūpintis patys; maisto ir veterinarijos tarnyba tiria geriamą vandenį, tačiau tokiai taršai (naftos produktais – red. past.) tirti neturi priemonių; visuomenės sveikatos centras tegali konsultuoti, kaip organizuoti valymo darbus ir taip be galo,– tęsė pasakojimą moteris. - Padėtį apsunkina tai, kad Prienų rajone tokių įvykių nebūta, o jei ir būta, tai žinios apie juos nepasiekė valstybinių institucijų“.

Specialistų patarimai dėl šulinio valymo

„Eko redakcija“ susisekė su Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėju Eugenijumi Vainalavičiumi. „Svarbu išsiaiškinti, iš kur į šulinį pateko teršalai. Jei iš aplinkos, susisiekite su rajono aplinkosaugos agentūra, jie imsis tyrimo. Jei įtariamas tyčinis užteršimas, kreipkitės į policiją. Policijai nustačius pažeidėją, jis privalės atlyginti žalą Jums, valymo išlaidas bei žalą aplinkai (mūsų agentūra gali padėti atlikti paskaičiavimus). Visuomenės sveikatos centro specialistai turėtų patarti, kaip ir kokiomis priemonėmis galima išvalyti šulinį“, - teigė specialistai.

Iš pateikto paaiškinimo galima spręsti, kad nėra vienos valstybinės įstaigos, kuri problemą išspręstų nuo pradžios iki pabaigos, bet bent pasiūlytas šioks toks veiksmų planas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka papasakojo, ko reikėtų imtis ruošiantis valyti šulinį, užterštą naftos produktais.

„Daugelis naftos produktų yra lengvesni už vandenį, be to, dabar vandens temperatūra žema, todėl jie laikosi paviršiuje. Atsargiai nusemkite viršutinį vandens sluoksnį, nemaišykite ir nedrumskite. Susemtą skystį supilkite į sandarią talpą – viską reikės pristatyti į pavojingų atliekų aikštelę, kur jos bus neutralizuotos“, - patarimus dalino V. Keturka.

Pasak jo, šie žingsniai tik pradžia. Vėliau reikia paimti likusio šulinyje vandens mėginį ir pristatykite jį tyrimams į laboratoriją. Atlikus tyrimus paaiškės, kokia ištirpusios naftos produktų koncentracija. Jeigu ji neviršija leistinų normų – likusiu vandeniu galima laistyti daržus. Visiškai išsėmus vandenį bus galima valyti šulinį. Jei koncentracija didelė, teks visus valymo darbus atlikti iš karto.

Telieka tik viltis

Pamatę policijos pareigūnus, į įvykio vietą rinkosi smalsūs kaimynai. Paklausus, ar nukentėjusioji yra konfliktiška, visi vieningai purtė galvas. „Ką jūs! Tokio gero žmogaus dar paieškot reikia. Nesuprantu, kas taip pasielgt galėjo. Šulinys šventas reikalas! Juk nuo seno žinoma, kad pakeleiviui vandens atsakyti negalima, kad šulinys turi būti nerakintas, o šalia stovėti puodelis vandeniui, kad kiekvienas troškulį numalšinti galėtų, o čia šitaip...“, – piktinosi kaimynas Edmundas Kalvaitis.

„Šiuo metu laukiame tyrimų rezultatų iš laboratorijos, nes jų paprašė policija, kad galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, – pasakojo nukentėjusioji. - Telieka tikėtis, kad jie suras tą šventvagį. Kažin, ar jis sutiktų gerti iš šio šulinio net po to, kai jis bus išvalytas?“