Kanados miestas Vankuveris užsibrėžė ambicingus tvarios plėtros tikslus ir iki 2020 metų sieks tapti ekologiškiausiu miestu pasaulyje. Du tarptautinės inžinerijos ir konsultacijų kompanijos „Sweco” specialistai Andreas Gyllenhammaras ir Silja Dragsund lankėsi šiame mieste vykusioje Žaliosios plėtros konferencijoje ir vertino, ar iš tiesų miestas gali pretenduoti į tokį ambicingą tikslą.
„Vankuveris yra fantastiškas miestas, kurio tvari, aplinką tausojanti pažanga gali būti vertingu pavyzdžiu bet kuriam kitam pasaulio miestui, siekiančiam pasukti nauju plėtros keliu. Didelę nuostabą kelia tai, kaip vadovaudamasi holistinėmis idėjomis šio miesto bendruomenė praktiškai sugebėjo viename plane sujungti viską, ką tik galime įsivaizduoti mieste: nuo vandentvarkos ir aplinkosaugos, transporto ir energetikos aspektų iki veiksmingų technologinių sprendimų", - sakė „Sweco Norway" miestų planavimo specialistė Silja Dragsund.
Išmatuojami poveikio aplinkai rodikliai
Ambicinga Vankuverio iniciatyva tapti ekologiškiausiu miestu pasaulyje atsiskleidžia neįtikėtinomis formomis, pavyzdžiui, žaliuojančiais stogais ir pastatų sienas užkariaujančiais vijokliniais augalais. Stebina ir tarp daugiaaukščių namų įsispraudę vietos bendruomenėms skirti nedideli augalininkystės ūkiai, kuriuose auginamos įvairios daržovių kultūros, tenkinančios vietos gyventojų poreikius.
„Miesto pastangos matomos kiekviename žingsnyje ir tai neabejotinai motyvuoja pačius miestiečius, kursto jų norą prisidėti ir jaustis aktyviais pokyčių dalyviais. Kita vertus, miestas turi iškėlęs labai aiškius ir išmatuojamus poveikio aplinkai rodiklius. Tai ypatingai liečia statybos projektus – kiekvienas naujas statinys turi atitikti aukščiausius energinio efektyvumo standartus", - aiškina A. Gyllenhammaras .
Semiasi patirties iš Šiaurės šalių
Pasak A. Gyllenhammaro, dar yra sričių, kuriose Vankuverį lenkia Šiaurės šalys. „Pavyzdžiui, viešasis transportas dar netapo stipriąja šio miesto puse. Stokholmas ar Kopenhaga yra žingsniu priekyje, nes Vankuverį vis dar kamuoja tradicinė amerikietiška priklausomybė nuo didelių asmeninių automobilių. Tačiau yra daroma labai daug, kad ši situacija keistųsi. Įspūdingų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – ant viešųjų autobusų įrengti dviračių laikikliai, kuriais gali pasinaudoti dviratininkai, nusprendę kelionę tęsti autobusu", - įspūdžiais dalijosi A. Gyllenhammaras.