Kalbėta apie du atvejus. Abu juos aprašė GRYNAS.lt žurnalistai. Turniškės kraštovaizdžio draustinyje didžiulę pilį pasistatė parke įsikūrusio restorano „Verkiai“ savininkas Linas Pučinskas. Be to, jo iniciatyva valstybinėje žemėje iškasti tvenkiniai bei per valstybinę žemę išasfaltuotas ir užtvaru užtvertas kelias. Kitas atvejis - Riešės hidrografiniame draustinyje. Ten prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė stato tikrą dvarą. Šalia išdarkyti didžiuliai valstybinės žemės plotai, išlygintas šlaitas, sudarkyta miško paklotė.
Seimo nariai trečiadienį aiškinosi, kodėl tokia situacija susiklostė parke, kas už tai atsakingas bei ar parko direktorė gali dirbti toliau. Taip pat svarstyta, ar parką, kurį dabar kuruoja Vilniaus miesto savivaldybė, turėtų perimti Saugomų teritorijų tarnyba.
Parko direktorė pasiaiškinti Seimo nariams neatvyko
Komiteto posėdyje Seimo nariai labai tikėjosi pamatyti Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorę V. Petiukonienę, tačiau ji į komiteto posėdį neatvyko.
„Buvo kviesta ir direktorė, bet kažkodėl neatėjo“, - stebėjosi komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Aš skambinau ir man telefonu neatsakė. Skambinau pavaduotojai, tai direktorė, kaip sakė, savaitei laiko išvažiavusi į Angliją ir jos nėra. O pavaduotoja, kaip supratau šiandien tik ryte gavo kvietimą, bet irgi yra kažkur išvykusi“, - aiškino Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
„Penktadienį prieš pietus buvo išsiųsti kvietimai, jeigu jums neatneša per tiek dienų kvietimo, tai čia jau jūsų problemos“, - į pokalbį įsiterpė komiteto sekretorė.
Vis dėlto direktorei išsisukti nepavyks ir kitame komiteto posėdyje dalyvauti jai teks. A. Salamakinas perspėjo direktorei vadovaujančius asmenis, kad niekur išvažiuoti jai neleistų: „Būkit žmonės - neišleiskit jos nei į Angliją, nei į Zanzibarą, nei į Papua Gvinėją. Ji turi būt komitete. Ir kad nesusirgtų, reikia vitamino C gerti.“
Mistinis spaudimas parko direktorei
„Man tenka atsakinėti ir į žurnalistų klausimus, ir į kitus klausimus, ir į verslininkų klausimus, kurie sako, kad jiems leidimus davė ir jie klausia, kodėl dabar nori nugriauti namus. Mano klausimas yra labai paprastas: arba jūs susitvarkote, arba Parlamentas parlamentinės kontrolės būdu imsis kitų priemonių. Siūlymų yra visokių – perduoti parką kitiems, jeigu patys negalite susitvarkyti. Šitokios betvarkės būti negali. Kai man sako, kad turtingi žmonės sugeba gauti ten visus leidimus, tai tas man irgi kažkaip nesuprantama. Bet tai, ką žiniasklaida kelia vis ir kelia, man atrodo, kad savivaldybei turėtų būti klausimas aiškus, kad reikia kažką daryti. Aš nekalbu apie korupcinius dalykus, įrodymų neturiu, bet kai man sako direktorė, kad jautė didžiulį spaudimą ir dėl to davė leidimus, tai atsiprašau – kokį dar spaudimą?“ - klausė A. Salamakinas.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad savivaldybė atliks vidinį patikrinimą.
„Dirbu šiose pareigose tik dvi savaites. Tai kol kas jokių spaudimų nejuntu. Bet kalbant iš esmės, tai, kas paskutiniu metu buvo žiniasklaidoje minėta, pats peržiūrėjau tuos atvejus. Tai pastatai visi stovi sklypuose. Jeigu pastato dydis neviršija tų parametrų, kurie yra nustatyti bendrajame plane (tai yra vienintelis dokumentas), tai regioninio parko direkcija, derindama projektą, papildomų galimybių neleisti neturi. Kai visi šie dalykai iškilo, mes atliksime vidinį patikrinimą“, - sakė M. Pakalnis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis teigė, kad yra opus klausimas dėl sutarčių tarp parko ir fizinių asmenų sudarymo, kurios nėra teisėtos.
„Situacija didžiąja dalimi yra bloga ne dėl paties statinio: jeigu yra nusižengimų reglamentams, tai jie nebaisiai dideli, mūsų požiūriu. Matyt, opesnis klausimas yra dėl viešųjų erdvių tvarkymo. Regioninio parko direkcija dėl viešų erdvių tvarkymo sudarė sutartis su privačiais asmenimis. Savaime suprantama, privatus asmuo, gavęs teisę tvarkyti valstybinę žemę, ją netiesiogiai, bet prijungia prie savo sklypo. Tada turime atsiradusius užtvarus, sutvarkytas kūdras, apšviestus medžius, pastatytas filmavimo kameras ir taip toliau. Ten yra valstybinė žemė, viešąsias erdves turėtų tvarkyti direkcija ir pritaikyti naudoti visuomenės poreikiams. Kadangi buvo sudaryta sutartis su privačiais asmenimis, jie sutvarkė taip, kaip jie suprato“, - aiškino A. Stanislovaitis.
Ministras sudarė komisiją
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras teigė, kad aplinkos ministerijoje yra sudaryta komisija, kuri taip pat tirs su statybomis parke susijusius klausimus.
„Aplinkos ministras jau davė pavedimą sudaryti komisiją iš keturių institucijų: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) ir Valstybinės miškų tarnybos. Komisija atsakys į visus klausimus. Mėnuo laiko skirta, kad prašukuotų visą teritoriją ir pažiūrėtų, kaip yra iš tikrųjų“, - kalbėjo V. Bezaras.
Tačiau Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai spėjo, ar tik komisija nebus sukurta tam, kad viską įteisintų.
„Dabar lengva įteisinti. Tai čia mes beveik ir Vijūnėlės dvarą įteisinome: pagal įstatymą vėliau sudėlioti, pritempti galima. Bet portale pasirodę atvejai yra skandalingi. Ir tai, kad šiandien nėra parko direktorės, yra skandalingas dalykas, nes ji neateina paaiškinti Seimui parlamentinės kontrolės metu ir negali atsakyti į klausimus. Galbūt statiniai ir turėjo visus leidimus, bet kokiais būdais jie buvo gauti, kokie yra ryšiai V. Petiukonienės su verslininkais, kurie ten pasistatė tuos dvarus - ir Linas Pučinskas, ir Inga Malinauskienė. Ar yra sąsajos, ar nėra, iš kur pajamos gaunamos direktorės. Manau, kad čia ir rimtesnių tarnybų turi būti patikrinimas. Tikiuosi, kad jos užsiima ir dirba savo darbą, nes iš pasirodžiusių faktų, panašu, kad čia byla yra rimta ir gali būti prieita iki antrankių. Panašu, kad jau yra padaryta žala aplinkai, gamtai - yra išdarkyta paklotė, iškirsti medžiai“, - kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Savivaldybės architektas M. Pakalnis atsakė, kad esą nuotraukos GRYNAS.lt portale dar nieko nesako: „Jūs irgi taip žiūrit į nuotraukas. Jūs pažiūrėkit realiai: viena nuotrauka fotografuota rudenį kampu, kita – vasara iš viršaus. Prieš vertinant reikėtų šiek tiek išsitirti. Aš mačiau nuotraukas Delfyje, tai man toks susidarė įspūdis.“
„Aš su jumis nesutinku. Aš mačiau ne tik nuotraukas - mačiau ir realybėje, bet nuotraukos irgi gražios“, - replikavo A. Salamakinas.
Susidomėjo, kiek dar tokių atvejų parke yra
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas klausė, kiek tokių pastatų yra, kai, jo žodžiais tariant, nusiperkamas tvartas, o atsiranda didžiulis namas. Savivaldybės atstovas į šį klausimą atsakymo neturėjo.
„Mes pagal tam tikrus signalus esame apžiūrėję dvi vietas Verkių parke. Mes parko pilna apimtimi tikrai netyrėme ir netikrinome, kadangi nebuvo tokio poreikio - nesitikėjome tokios situacijos parke“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
„Mes žiūrime, ar pastatai yra pastatyti teisėtai, leidimai išduoti, ar pagal užstatymo plotą atitinka. Ten yra draustiniai, bet mes nežinome, kad būtų Vilniaus miesto savivaldybė nustačiusi architektūrinius apribojimus tuose draustiniuose“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Pasak savivaldybės architekto M. Pakalnio, nėra patvirtintas parko specialusis planas, pagal kurį galiotų išskirtiniai reikalavimai statyboms saugomose teritorijose: „Bendram plane miesto yra sudėti bendrieji reikalavimai, nustatytas užstatymo tankumas ir t.t. Kai rengėme bendrąjį planą, buvo tikėtasi, kad tie visi lokalūs reglamentai, kurie liečia teritoriją, atsiguls į teritorijų specialiuosius planus, bus nustatyta, kad kai kuriose vietose yra vertingas kraštovaizdis ir reikia jį saugoti, saugoti užstatymo stilistiką ir t.t. Į šiuos dalykus turėtų atsakyti paties parko tvarkymo planas, bet jame tokių reglamentų nėra ir visi naudojasi bendrojo plano reglamentais. Galbūt reiktų parko specialiojo plano daryti korektūrą ir bandyti apibrėžti, kur reikia saugoti architektūrą.“
Aplinkos ministerijos atstovas V. Bezaras taip pat stebėjosi, kad daugybę metų nepatvirtinamas parko apsaugos reglamentas: „Vienintelis šito savivaldybės parko skirtumas nuo kitų, kad visi parkai turi apsaugos reglamentus. Savivaldybės administracija jau daugiau nei 10 metų nepatvirtina apsaugos reglamento. Pagrindinis dalykas čia ir yra. Ne kartą parko direkciją raginome patvirtinti reglamentą, bet jie sakė, kad jiems užtenka to, kas yra. Kažkokių problemų anksčiau, prieš 5 metus, nematėme, tik dabar tai lenda.“
„Aš kaip suprantu, saugomos teritorijos yra kuriamos su tikslu tas teritorijas apsaugoti, o ne paversti jas pilių rezervatais, kur gatvės užtveriamos šlagbaumais. Kad šiukšlių niekas nevežtų, gatvę galima pasirodo užtverti. Tai gal aš galiu J. Basanavičiaus gatvėje pasistatyti užtvarą, kad nešiukšlintų?“ – klausė A. Stancikienė.
Užsiminė apie kreipimąsi į prokuratūrą
Komiteto pirmininkas A. Salamakinas susidomėjo didelių statinių draustiniuose savininkais. Taip pat komitete buvo iškelta minčių, kad galbūt būtų verta kreiptis į prokuratūrą.
„O jeigu aš jūsų paprašyčiau per savaitę sudaryti tokį sąrašą, kas ten vis tik tie savininkai. Man tokia mintis iš žiniasklaidos, kad tai nėra eilinis tarnautojas. Kaip tada Konstitucijos lygybės principas - jei tik didelės kavinės savininkas gali pasistatyti. Ar čia turėtų prokurorai atsakyti į šitą klausimą?“ – klausė A. Salamakinas.
„Kai derinam, tai matome nuosavybės dokumentą, bet gi pagal pavardę nežinai, kas ten yra“, - sakė savivaldybės architektas M. Pakalnis.
„Nu jo... - replikavo A. Salamakinas - Viską galima sutvarkyti priklausomai nuo pinigų kiekio.“
VSTT direktorius teigė, kad šiuo atveju kalta yra ne tik parko direktorė, bet ir jos darbdavys – Vilniaus miesto savivaldybė.
„Kalbant apie parko prijungimą prie VSTT, tai valstybė turėtų numatyti ir finansavimą išlaikymui parko. Dėl priežiūros, tai tiek yra direkcijų valstybės prižiūrimų - viena daugiau ar mažiau nepakeistų esmės. Yra tam tikrų problemų, bet jas galima spręsti nebūtinai perdavimu. Bet miesto galvoms reikia galvoti apie tai. Čia buvo nuskambėję daug kaltinimų parko direktorei, bet manau, kad pagrindinis dalykas yra darbdavys, t.y. savivaldybė. To paties parko reglamento nebuvimas yra ir atsakymas – darbdavio požiūris. Matomai, jam ilgus metus tai buvo patogu. Savivaldybė turėtų patvirtinti reglamentą“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Su pačia parko vadove GRYNAS.lt žurnalistams susisiekti nepavyko.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.