Kas galėjo pagalvoti, kad Vilniuje dar yra tokių vietų

Vilniuje, Savanorių prospekte, surastos didžiulės sudaužytų kineskopų krūvos – tik ledkalnio viršūnė. Į gamybinę teritoriją atvažiavę GRYNAS.lt žurnalistai rado visą nelegalų sąvartyną, apie kurį buvo nutylima. Sklypo savininkui toks radinys atsirūgs. Skaičiuojama, kad sudėjus baudą ir atliekų pašalinimo išlaidas, gali susidaryti beveik 100 tūkst. litų suma.

Gamybinėje teritorijoje – sąvartynas

Šią savaitę likviduojamos įmonės „Lithuanian Glass Recycling“ teritorijoje suradus kalnus sudaužytų kineskopų, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad visa tai planuota perduoti stiklo fabrikams, o galbūt dalis pavojingo stiklo jau perdirbta. Iš kineskopų liekanų esą pagamintos stiklinės ar stiklainiai.

Tačiau tokius svarstymus paneigė Aplinkos ministerija, aplinkosaugininkai ir patys stiklo fabrikai. Jų teigimu, tai yra tiesiog aplinkos taršos atvejis.

Patys užterštoje teritorijoje apsilankę GRYNAS.lt žurnalistai pamatė, kad kineskopai – tik dalis taršos. Gamybinėje teritorijoje – tikras sąvartynas. Šalia stambiais gabalais sudaužytų kineskopų krūvų sukrauti šiferio, padangų, statybinių ir buitinių atliekų, automobilių stiklų kalnai. Be to, sąvartynu paverstoje teritorijoje riogsojo ir senas automobilis.

Prie šiukšlių kalnų matėsi ir transporto priemonių vėžės. Todėl galima įtarti, kad dalis atliekų atvežta dar visai neseniai. Tačiau penktadienį įvažiavimas į teritoriją jau buvo užtvertas metaline konstrukcija.

Akivaizdu, kad atliekas į nelegalų sąvartyną vežė ne pavieniai asmenys, bet įmonės. Ir pagal didžiulį atliekų kiekį galima spręsti, kad visa tai suvežta ne per mėnesį. Tačiau aplinkosaugininkai šią teritoriją patikrino tik šią savaitę.

A. Skinulis

Bešeimininkių kineskopinio stiklo atliekų, esančių Savanorių prospekte 197, sutvarkymas preliminariai galėtų kainuoti apie 10 tūkst. litų. O visoje teritorijoje esančių atliekų sutvarkymas preliminariai turėtų kainuoti maždaug 50 tūkst. litų. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą iki 15 tūkst. litų. Be to, turės būti vertinama žala aplinka.

Užterštą vietą apžiūrėjęs Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovas Alfredas Skinulis teigė, kad kineskopų krūvų pristatyti stiklo fabrikams tikrai niekam nepavyktų. „Tai yra visiškas išsigalvojimas. Į stiklo fabriką atvežama žaliava – stiklo granulės. Tokių luitų tikrai niekas

nepriimtų. Jeigu sudėtų tokias kineskopų liekanas, buteliai būtų zebriniai – matytųsi juostos. Tikrai neatsirastų tokių, kurie iš tokių atliekų gamintų stiklą“, - tikino pašnekovas.

Jis mano, kad kineskopų krūvas sukrovė nelegalūs televizorių ardytojai. „Jie nelegaliai ardo, o paskui neturi kur dėti. Tokias atliekas turi utilizuoti specialius leidimus turinčios įmonės. Keista, kad viena žiniasklaidos priemonė pranešė, jog tokių Lietuvoje nėra. Galiu pasakyti, kad jų tikrai yra“, - tikino A. Skinulis.

Sklypo savininkui gresia didžiulė bauda

Šalia esančios automobilių stiklų krūvos tinka stiklo gamybai. Tačiau „Atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius teigė, kad visų pirma tokį stiklą reikia tinkamai apdirbti.

„Perdirbimui paruošto stiklo frakcija turi būti labai smulki. Stiklo gamybai tikrai neatvežami stiklo gabalai. Be to, žaliavą gavusios gamyklos dar pačios vykdo rūšiavimą. Tada iš tokios žaliavos gali būti gaminami stiklo blokeliai, ji gali būti panaudota ir kelių tiesimui. Tačiau iš tokios žaliavos nebus gaminamas stiklas, iš kurio gaminami indai ar buteliai. Tai neįmanoma technologiškai“, - aiškino pašnekovas.

A. Skinulis nusistebėjo, kodėl visų akys krypsta vien tik į kineskopus. Jo teigimu, teritorija užteršta ne vien tik jais. Ir už tokią veiklą yra baudžiama. Pašnekovas sakė, kad aplinkosaugininkai dabar turi nustatyti, kam priklauso ši teritorija ir jos savininkas turės sumokėti už atliekų sunaikinimą.

„Bešeimininkių kineskopinio stiklo atliekų, esančių Savanorių prospekte 197, sutvarkymas preliminariai galėtų kainuoti apie 10 tūkst. litų. O visoje teritorijoje esančių atliekų sutvarkymas preliminariai turėtų kainuoti maždaug 50 tūkst. litų. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą iki 15 tūkst. litų. Be to, turės būti vertinama žala aplinkai“, - kas laukia sklypo savininko, paaiškino A. Skinulis.

Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas nebuvo kalbus. Trečiadienį jis suteikti informacijos negalėjo, nes jo vadovaujami aplinkosaugininkai tuomet dar tik išvyko aiškintis situacijos. Tačiau penktadienį jis taip pat nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Pareigūnas sakė, kad vyksta tyrimas ir neturima konkretesnės informacijos. Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kas ir kada užteršė teritoriją.

Švino oksido turinčios atliekos kenksmingos žmogui

Elektronikos Platintojų asociacijos vadovas Mantas Varaška lapkričio 13-ąją išplatintame pranešime spaudai pasidžiaugė, jog įmonės „Lithuanian Glass Recycling“ bankroto administratorius susidomėjo šioje teritorijoje rastomis stiklo atliekomis, kuriose aptikti dideli kiekiai įmaišytų  kineskopų duženų. Kitu atveju apie tokias atliekas niekas galėjo ir nesužinoti, o panašios istorijos greičiausiai būtų kartojęsi.

Atitinkamai šios įmonės išveža (kaip žymima dokumentuose) tūkstančius tonų įvairių atliekų ir iš to gauna milijonus litų iš gamintojų, importuotojų ir gyventojų mokesčių.

Mantas Varaška

„Iš pateiktos informacijos matyti, jog galimai netinkamai buvo tvarkytos tokios pavojingos atliekos, kurios turėjo būti išvežtos (eksportuotos) perdirbti iš Lietuvos. Viena iš pagrindinių herojų istorijoje – „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) – kineskopų duženas pristatydavo minėtajai „Lithuanian Glass Recycling“. Pastaroji šias duženas, manoma, maišydavo su paprastu stiklu, - pranešime rašė M. Varaška. - Aiškumo dėlei verta paminėti, kad gausybę kenksmingų medžiagų turinčių televizorių kineskopų perdirbimas yra griežtai reglamentuotas šalyje galiojančiais teisės aktais: jį atlikti gali tik specialią įrangą turinčios gamyklos. Ypač žmogui ir aplinkai kenksmingi senesnės kartos televizorių kineskopai, kuriuos gaminant buvo naudojamas kadmis, taip pat juose yra švino oksido.“

M. Varaškos teigimu, vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ATC televizorių ar kompiuterių kineskopus eksportuoja į užsienį. Tokią prielaidą patvirtina ir faktas, jog ši įmonė neturi tokių atliekų galutinių perdirbimo įrenginių.

Panašių įmonių vien LR Aplinkos apsaugos agentūros valdomame registre yra dešimtys. Atitinkamai jos išveža (kaip žymima dokumentuose) tūkstančius tonų įvairių atliekų ir iš to gauna milijonus litų iš gamintojų, importuotojų ir gyventojų mokesčių.

Kaip žinia, už atliekų sutvarkymą, laikantis ES teisės aktų, mūsų šalyje moka televizorius pardavinėjančios įmonės, kurios paveda tai atlikti atliekų surinkimo ir perdirbimo veiklą vykdančioms bendrovėms ir gauna už tai specialias pažymas.

Siūlo griežtinti eksportuojamų atliekų kontrolę

„Nukentėjusiųjų sąraše – ir valstybė: nelegaliai išduotos pažymos, netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos, didinančios aplinkos taršos problemas (šiuo atveju, teisme įrodžius fiktyvių pažymų išdavinėjimą, Lietuvai tektų aiškintis tiesiogiai prieš Europos Komisiją). Tačiau, panašu, kad reikalai nepajudės, kol istorija nepasieks aukščiausių valdžios atstovų dėmesio. Panašius didelio masto savivaliavimus padėtų pažaboti tik griežtinamos
atliekų išvežimo procedūros, taip pat sankcijos jų pažeidėjams,
užtikrinant atliekų tvarkymo viešumą ir prieinamumą suinteresuotiems
asmenims“, - siūlė  Elektronikos Platintojų asociacijos vadovas.

O mes visi, ypač aplinkosaugos srityje dirbantys specialistai, turime dėkoti „Lithuanian Glass Recycling“ bankroto administratoriui už tai, kad jis pasidomėjo, kokį stiklą daužė ir vertė į krūvas ankstesni šios įmonės vadovai ar darbuotojai. Nes be jo ši istorija galėjo būti ir nepaviešinta, taigi galėjo kartotis.

Mantas Varaška

Jo nuomone, panašius didelio masto savivaliavimus padėtų pažaboti tik griežtinamos atliekų išvežimo procedūros, taip pat sankcijos jų pažeidėjams, užtikrinant atliekų tvarkymo viešumą ir prieinamumą suinteresuotiems asmenims.

Gamintojų bei importuotojų atstovai (Elektronikos platintojų asociacija, VšĮ „Žaliasis taškas“, Padangų importuotojų organizacija, Lietuvos autoverslininkų asociacija ir kitos) Aplinkos ministerijai yra pateikę siūlymų, kad tam tikrų atliekų išvežimo srautai (stiklas, baterijos) būtų privalomai tikrinami, pasitelkiant gamintojų importuotojų, sveikatos apsaugos, vietos bendruomenių atstovus.