GRYNAS.lt autorius Šarūnas Laužadis nesutinka su prof. habil. dr. Vandos Žekonienės nuomone, kad visi Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai yra sukčiautojai ir mano, kad negalima iš kelių nenaudėlių spręsti apie visą bendruomenę. Pateikiame publicisto nuomonę šiuo klausimu.

Liepos 27 d. Biržų pilyje buvo paskelbti konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis“ rezultatai. Smagu buvo žiūrėti, kaip sveikinosi ypatingo gyvenimo būdo puoselėtojai, atvykę iš skirtingų Lietuvos kampelių, o dar smagiau tai, kada šis, nuo 2007-ųjų vykdomas konkursas populiarėja, o jo rezultatų paskelbimo iškilmės išaugo iki vietinės vieno ar kito krašto šventės.

Štai 2011 m. tokios iškilmės vyko Veisėjuose ir buvo sutapatintos su šio miestelio švente. Šiemet, po kelių metų pertraukos, iškilmių organizavimo iniciatyvos vėl ėmėsi VšĮ „Tatulos programa“, o konkurso nugalėtojai ir dalyviai susirinko į didingą Biržų pilį.

Skambant senovinės muzikos garsams, vienas po kito buvo kviečiami apdovanojimui konkurso nugalėtojai (nugalėtojų sąrašas straipsnio gale, - red. past.).

Pabuvojus tokiame renginyje, savaime kyla klausimas: kas gi iš tikro tie ekologiškai ūkininkaujantieji? Gal jie, kaip viena ekspertė sakė, „sukčiautojai“? O gal jie panašūs į tuos menininkus, kurie ieškodami ramybės, bėga iš miesto ir, nuošaliai įsikūrę, pradeda keistuolišką, anot aplinkinių, gyvenimą? O gal pasišventę tikrieji gamtos ir etninių mūsų vertybių saugotojai? Ne, tai paprastų paprasčiausi, tarp mūsų gyvenantys žmonės, kurie daro gera, negalvodami apie galimą atlyginimą. Kartu tai labai skirtingi žmonės. Vieni jų, įdirbantys po tūkstantį ir daugiau hektarų žemės, daugiau linkę į verslą ir siekia didinti ekologiškų produktų gamybos ir realizavimo apimtis. Kiti – ieško savo pašaukimo, galimybės realizuoti save dvasiškai. Tačiau, nors skirtingi jų tikslai, skirtingi ir ūkiai, bet juos visus jungia viena mintis – skatinti sveiką gyvenseną.

Netoli Igliaukos ūkininkaujantis Kęstutis Mykolaitis turi visą naujausią techniką, grūdų džiovyklą, bet šeimos požiūris į aplinką – archajiškas. Mat, jo žmona Jūratė ne tik laikosi visų agronomijos taisyklių, bet ir naudoja mūsų protėvių išmėgintus bendravimo su augalais būdus.

Pavyzdinių ūkininkų netrūksta

Be galo romantiškoje aplinkoje, nuošaliame kampelyje netoli Buivydžių, Vilniaus r., įsikūręs Andželikos Balčiūnienės avininkystės ūkis. Archaiška aplinka, jautrus šeimininkės požiūris į ekologiją daro šį ūkį itin patrauklų. Ko tik čia nepamatysi: ir avelės, ir arkliai, ir naminių paukščių pulkeliai. Tačiau toks gyvenimo būdas jos neverčia „atitrūkti nuo pasaulio“: ūkis šeimininkės rankose, o jos vyras dirba architektu.

Ūkininkas nuo Biržų Vytautas Zurba ne tik ūkininkauja, bet ir dirba rajono savivaldybėje ekologu, o vienu metu buvo net rajono meras. Tačiau, vos paniręs į savo nedidelį ūkelį, jis tampa visai nepanašiu į valdininką, todėl jo ūkis - pilnas įdomybių. Šis ūkininkas puikiai derina pažangų požiūrį į ekologinę gamybą ir meilę gamtai. Pavyzdžiui, vienais metais – tokia jau gamtos išdaiga – jo traktoriaus variklyje paukšteliai susisuko lizdą. V. Zurba šio traktoriaus nė neužvedė, kol paukšteliai paaugę neišskrido, o darbams nusipirko kitą traktorių.

V. Zurba, beje, turi susipirkęs visą būtiniausią techniką, tad ūkio darbams jo trijų dešimčių hektarų ūkyje pakanka skirti vieną dieną per savaitę, o atėjus šaltajam metui – tą vieną dieną jis skiria produkcijos realizavimui.

Darius Gaigalas iš Jonavos r., Šilų k. ūkininkavimą sieja su vaikų ateitimi – nori juos nuo pat mažens supažindinti su Žemynos paslaptimis, skiepyti meilę gimtajam kraštui. Iš tolo akį patraukia egzotiška, tarsi „namelis ant vištos kojelės“, sodyba, besipuikuojanti aukštumoje viduryje jo valdų. Ūkis - labai įvairiapusis: čia ir mėsinių galvijų banda, ir besiganantis pulkelis avių, kurių Lietuvoje jau nedaug kur besutiksi. Augalininkystei skirtuose laukuose laukuose žaliuoja kviečiai, žirniai, avižos, rikiuojasi lygios bulvių vagos. Reikia pažymėti, kad tai vienas iš nedaugelio ūkininkų, naudojančių sėjomainoje juodąjį pūdymą. Ir apskritai šis ūkis – tai tikras 70 hektarų uždaro ciklo šiuolaikinis šeimos ūkis. Bet negalima pasakyti, kad šeimininkai „atitrūkę“ nuo civilizacijos – ūkininko žmona dirba vertėja ir šeima nuolat yra kultūrinio gyvenimo sukūryje.

Savaip meilę gimtajai žemei išreiškia Albertas Šiurna. Jo 100 ha dydžio mišrus ekologinės gamybos ūkis yra trijų rajonų – Tauragės, Šilalės ir Raseinių sankirtoje, o ūkio žemes kerta automagistralė KaunasKlaipėda. Dėl to jam kartas nuo karto tenka gyvulius iš ganyklos į fermą ir atgal net autotransportu pervežti - ne kiekvienas ūkininkas ištvertų tokius nuolatinius rūpesčius, bet meilė gimtajai žemei padeda įveikti visus sunkumus.

Traktoriaus variklyje paukšteliai susisuko lizdą. V. Zurba šio traktoriaus nė neužvedė, kol paukšteliai paaugę neišskrido. Darbams jis nusipirko kitą traktorių.

Įdomių ūkių Žemaitijoje yra ir daugiau. Pagirtinai drąsiai pažangos keliu eina Stasys Grikšas iš Mikulių kaimo, kuris ekologiniais metodais įdirba beveik 200 hektarų ir laiko nemažą galvijų bandą. Tačiau šiame ūkyje, be ekologiškai laikomų gyvulių, specialiuose aptvaruose ganosi elniai, yra ir prijaukintas šernas. Į artimųjų priekaištus kam, esą, tos išlaidos, jis atsako trumpai: „Graban gi nesusidėsiu“...

Palei Nemuną - vienos derlingiausių Lietuvoje žemių, todėl čia plėtoti ekologinę gamybą ekonomiškai nelabai apsimoka. Tačiau atsiranda idealistų. Ekologiškai Gudiškių kaime netoli Igliaukos ūkininkaujantis Kęstutis Mykolaitis turi visą naujausią techniką, grūdų džiovyklą, bet šeimos požiūris į aplinką – archajiškas. Mat, jo žmona Jūratė ne tik laikosi visų agronomijos taisyklių, bet ir naudoja mūsų protėvių išmėgintus bendravimo su augalais būdus: ji su pasėliais kalbasi, tarsi „užkalba“ juos. Norit tikėkite tuo, norite ne, bet pasėliai jų laukuose, atrodo, lenktyniauja, stiebdami varpas į dangų.

Įdomybių galima pamatyti ir kitapus Nemuno, netoli Jiezno, Kašonių kaime klestinčiame Kęstučio Navicko ūkyje - retas ūkininkas gali pasigirti turintis savo valdose ežerą! Taip, šio ūkininko valdose yra nedidelis, bet tikrų tikriausias ežerėlis, prie kurio atvyksta pailsėti nemažai stovyklautojų ir iš kitų vietų. Bet ne tai įdomiausia. Šeimos pomėgis – kolekcionuoti augalus. Ūkyje, daugiausia šeimininkės pastangomis, žaliuoja nuostabus per 150 įvairiausių augalų rūšių turintis botanikos parkas.

O dabar – grįžkime į aukštaičių kraštą. Netoli Utenos, Užpalių kaime - kone garsiausia šiame krašte Viktorijos Jovarienės sodyba. Užsukęs pas ją, tarsi patenki į gyvą praeitį. Viskas tarsi muziejuje – ir pastatai, ir rakandai, ir pats gyvenimo būdas, mūsų akimis, neįprastas. Ir visgi – čia gyvenama žmonių. Dar daugiau: ūkininkė, stengdamasi išlaikyti senąsias tautiškas tradicijas, rengia savo sodyboje vakarones, dailininkų plenerus, šurmuliuoja pas ją žmonės ir per tautiškas šventes, o kiekvieną svečią šeimininkė būtinai nuves prie šimtmečiais, tiek pagonių, tiek ir į krikščionybę persivertusių lietuvių garbinamo stebuklingo Krokulos šaltinio. Tiesa, V. Jovarienės ūkis, palyginus, nedidelis – per 230 hektarų, tačiau čia vykdomas uždaras gamybos ciklas leidžia suburti didžiulę ir augalų, ir gyvulių įvairovę. Ūkyje auginami rugiai ir avižos, žirniai ir jų mišiniai, ir dar kiti augalai, ganyklose žolę rupšnoja karvių banda, o aptvare, esančiame truputėlį atokiau, puikuodamiesi žvilgančiais šonais, ganosi žirgai.

Tai štai kokie tie mūsų „ekologiški žmonės“, kurie rinkosi į savo metinę šventę Biržuose. Kas gi jie iš tikrųjų: „ūkininkai - sukčiautojai“, „keistuoliai atsiskyrėliai“, ar tai tiesiog pelno siekiantys verslo žmonės? O gal tai iš tikro mūsų tautos gamtos ir etninių vertybių saugotojai, mūsų genofondo saugotojai? Šiaip ar taip, negalima pareikšti skubotai susidarytos nuomonės nė apie vieną žmogų, o juo labiau negalima pagal vieną ar kitą pavyzdį spręsti apie visus.

Konkurso „Pažangiausias ekologinis ūkis 2012” apdovanojimai įteikti:

Biržų r. Pabiržės sen. ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams Daivai ir Arūnui Giedrikams – „Už augalų įvairovės didinimą, darbštumą ir sumanumą kuriant pažangiausią ekologinį daržininkystės ūkį”.

Raseinių r. Raseinių sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Audronei Žilienei – „Už gebėjimą sukurti pavyzdinį ekologinį ūkį“.

Telšių r. Upynos sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Remigijui Gailiui – „Už entuziazmą, užmojus, aukštą produkcijos kokybę, nuolatinį įrangos modernizavimą“.

Marijampolės r. Sasnavos sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Liudmilai Vasiliauskienei – „Už rūpestingą ekologiškų vaistažolių auginimą“.

Varėnos r. Merkinės sen. Pilnų namų bendruomenės projektų vadovei Rūtai Jakubonienei – „Už ryžtą ir išmonę kuriant ekologišką aplinką“.

Telšių m. įmonei UAB „Žemaitijos pienas“ – „Už aukštą ekologiškų produktų kokybę bei platų asortimentą“.

Šilutės m. įmonei AB-F „Šilutės Rambynas“ – „Už aukštą gamybos kultūrą bei ekologiškų produktų kokybę“.

Marijampolės r. Igliaukos sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Kęstučiui Mykolaičiui – „Už pasiekimus ekologinėje sėklininkystėje“.

Kelmės r. Tytuvėnų apylinkių sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Virginijai Žurbenkienei – „Už bendruomenės sutelkimą auginti, perdirbti ir realizuoti ekologiškus produktus“.

Tauragės r. Žygaičių sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Jonui Dragūnui – „Už darbštumą bei užmojus plėtojant ekologiškos produkcijos gamybą“.

Panevėžio r. Dembavos gyv. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Raimondui Grajauskui – „Už šeimos ekologinio verslo tęstinumą“.

Pasvalio r. Daujėnų sen. įmonei UAB „Saimeta“ – „Už stiprybę kuriant ekologiškus duonos produktus“.

Panevėžio r. Naujamiesčio sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Juozui Klioriui – „Už ekologiškų produktų pateikimo vaikų mitybai organizavimą“.

Šilalės r. Laukuvos sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Rimantui Rimkui – „Už sumanumą, darbštumą, laimėjimus ekologiškos produkcijos, ypač mėsinės gyvulininkystės, srityje“.

Šilalės r. Žadeikių sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkui Stasiui Grikšui – „Už darbštumą, optimizmą, neblėstantį žemaitišką humorą bei atsidavimą ekologiniam ūkininkavimui“.

Molėtų r. Joniškio sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Reginai Rabcevičienei – „Už vaistažolių pateikimą tiesiogiai vartotojui“.

Molėtų r. Alantos sen. VšĮ „Alantos technologijos ir verslo mokyklai“ – „Už ekologiškų produktų propagavimą ir inovacijas“.

Anykščių r. Troškūnų sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Tomui Žiukui – „Už ekologinio ūkio plėtrą“.

Šilutės r. Švėkšnos sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Povilui Gumbelevičiui – „Už energiją, entuziazmą, naujų ekologiškų augalų rūšių plėtrą“.

Šilutės r. Švėkšnos sen. ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams Tatjanai ir Česlovui Ramoškoms – „Už pastangas plėtojant ekologišką sodininkystę bei nuostabaus skonio produktus“.

Šakių r. Barzdų sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Nerijui Klimaičiui – „Už pastangas ir nuoseklų darbą ekologinės augalininkystės srityje“.

Biržų m. įmonei UAB „Biržų duona“ – „Už ryžtą ir supratimą, jog ir duona gali būti ekologiška“.

Anykščių r. Troškūnų sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Alinai Rimševičienei – „Už tėviškės prikėlimą ekologiškam gyvenimui“.

Pagėgių r. Pagėgių sen. ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams Irenai Šeputienei ir Edvinui Kriščiūnui – „Už darbštumą, tvarkingumą, pastangas plėtojant ekologinį ūkį bei aprūpinant perdirbimo įmones ekologiška žaliava“.

Molėtų r. Alantos sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Birutei Masėnienei – „Už kantrybę ir darbštumą auginant ir perdirbant ekologiškus produktus“.

Molėtų r. Inturkės sen. ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui Algimantui Černiauskui – „Už pastangas išlaikyti šeimos ekologinį pieno ūkį ir tiesioginį pardavimą iš ūkio“.

Molėtų r. Joniškio sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Inai Jamantienei – „Už gyvūnų įvairovės saugojimą šeimos ekologiniame ūkyje“.

Molėtų r. Joniškio sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Audronei Ratkei – „Už ekologinio ūkio plėtrą ir pieno bei mėsos tiesioginį pardavimą iš ūkio“.

Anykščių r. Kavarsko sen. ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams Albertui ir Domui Grigaliūnams – „Už šeimos ekologinio ūkio plėtrą ir produkcijos realizavimą iš ūkio“.

Švenčionių m. įmonei UAB „Švenčionių vaistažolės“ – „Už ekologiškų vaistažolių pateikimą vartotojui ir krašto tradicijų saugojimą“.

Švenčionių r. Kooperatyvui „EKO derlius“ – „Už ekologiškų daržovių pateikimą vartotojui ir kooperacijos plėtrą“.

Alytaus r. Alovės sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Daivai Kvedaraitei – „Už neišsenkančią energiją organizuojant ir propaguojant ekologiškų šaltalankių verslą“.

Kėdainių m. įmonei UAB „Vesiga“ – „Už aukštos kokybės ekologiškų produktų gamybą bei jų platinimą mūsų šalies bei užsienio rinkose“.

Anykščių r. Debeikių sen. ekologiškai ūkininkaujančiai ūkininkei Vandai Žukaitei – „Už ekologinio ūkio plėtrą nepaisant amžiaus“.