Plečia savo veiklą
Į Vilniuje įsikūrusį tekstilės rūšiavimo centrą atkeliauja visa įmonės aptarnavimo teritorijose surinkta tekstilė. Metų pradžioje ji buvo renkama iš 186 konteinerių, dabar tekstilė vežama jau iš 358 konteinerių Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Trakuose, Šalčininkuose, Raseiniuose, Švenčionyse, Skuode, Kretingoje. Tekstilės rūšiavimo centre drabužiai, avalynė ir namų tekstilė suskirstomi į beveik šimtą kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį ir paruošiami antriniam panaudojimui.
„Tekstilės rūšiavimo centras veikia jau vienerius metus – per tą laiką didinome ir aptarnaujamų tekstilės konteinerių kiekį, ir centro rūšiavimo pajėgumus. Atidarėme papildomą rūšiavimo liniją, dirbanti komanda padidėjo nuo 16 nuolatinių darbuotojų iki 35, bendras centro plotas išsiplėtė iki 1500 kv. metrų, augo ir veiklos aprėptis – jei veiklos pradžioje išrūšiuodavome apie 100 tonų tekstilės per mėnesį, dabar rūšiuojame apie 300 tonų“, – darbo rezultatais dalijasi „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas.
Artimiausioje ateityje rūšiavimo įrangą papildys presai, kurie yra įžeminti, patogesni darbuotojams ir leis dirbti beveik tris kartus greičiau, todėl kartu didės ir bendras rūšiavimo proceso našumas.
„Antriniam panaudojimui tinkama ir surūšiuota tekstilė siunčiama į kitas šalis. Lietuvoje lieka tik nedidelė tekstilės dalis, ji čia neturi didelės paklausos – mūsų šalyje yra tekstilės perteklius, keliami aukštesnės kokybės reikalavimai, tačiau užsienio šalyse ji turi didelę paklausą dėvėtų drabužių rinkose. Rūšiavimo centre tekstilės gaminius rūšiuojame tikslingai, atrenkame pagal kiekvieno partnerio pateiktą poreikį. Į kitas šalis keliauja tik tai, kas reikalinga, turi jose paklausą ir bus dėvima toliau. Taip pratęsiamas drabužių dėvėjimo laikas ir mažiau tekstilės gaminių virsta atliekomis“, – sako K. Gurinas.
Statomi nauji konteineriai
Tekstilės rūšiavimo centras padeda nešvaistyti žaliavų, mažinti atliekų kiekį sąvartynuose, suteikti tekstilės gaminiams antrą gyvenimą ir taip prailginti jų naudojimo trukmę. Iš viso per metus išrūšiuoto 2900 tonų tekstilės kiekio, per 2260 tonų tekstilės buvo skirta antriniam panaudojimui, 290 tonų buvo atiduota perdirbimui į žemesnės kategorijos gaminius, pvz., industrines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose, gamyklose , o likusi dalis buvo netinkama nei toliau naudoti, nei perdirbti, tad buvo panaudota šilumos energijos gavimui.
„Tekstilės pramonė yra viena labiausiai teršiančių – tekstilės pagaminama daug, o perdirbimo galimybės yra labai ribotos. Būtent todėl prasminga stengtis, kad tekstilės gaminius naudotume kuo ilgiau. Yra paskaičiuota, kad jei visame pasaulyje užtikrintume du kartus ilgesnį tekstilės gaminių naudojimą, tekstilės pramonės išskiriamas CO2 sumažėtų apie 44 proc. Siekiame, kad kiek įmanoma daugiau tekstilės būtų panaudojama pakartotinai, todėl ir patys prisidedame prie konteinerių tinklo plėtros, per metus įsigijome ir pastatėme 120 konteinerių , kad gyventojams jie būtų lengvai prieinami ir patogiose vietose“, – teigia K. Gurinas.
Vilnius TECH atliktas tyrimas rodo, kad dažniausiai žmonės atsisako tekstilės, nes ji tampa netinkamo dydžio, pasikeičia aprangos stilius ar skonis. Šios atsisakymo priežastys tik patvirtina, kad didžioji dalis tekstilės gaminių dar būna tinkama pakartotiniam naudojimui, tiesiog jau netinka dabartiniam savininkui.
Rūšiuojame vis geriau
Lietuvoje yra reikiama infrastruktūra tekstilės gaminių rūšiavimui, tačiau gyventojai vis dar mokosi tinkamai tai daryti. Neretai tekstilės konteineriuose atsiduria ir netinkamų atliekų.
„Nors tekstilę žmonės rūšiuoja vis geriau, nemažą dalį konteinerio turinio sudaro netinkamos atliekos. Yra atvejų, kai tekstilės konteineriuose radome net išmestų arbūzų, kurie sugadino gerus drabužius. Toks netinkamas elgesys dažnesnis ten, kur tekstilės konteineriai stovi šalia buitinių atliekų konteinerių – dalis žmonių vis dar mano, kad visos atliekos keliaus į tą patį sąvartyną ar bus sudegintos. Tačiau pagrindinis tikslas – kad tekstilė, palikta specialiuose konteineriuose, būtų toliau naudojama. Per veiklos metus pastebėjome, kad geriausios kokybės tekstilė atkeliauja iš Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Šiaulių – šiuose miestuose tekstilė konteineriuose paliekama tvarkingiausiai - švari, sausa ir supakuota į plastikinius maišelius“, – sako K. Gurinas.
Į tekstilės rūšiavimo konteinerius turėtų keliauti tik tvarkingi, nesuplyšę, švarūs drabužiai, avalynė poromis, rankinės, namų tekstilė, o suteptus, suplyšusius tekstilės gaminius reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Prieš paliekant tekstilę tam skirtuose konteineriuose, reikėtų ją įdėti į maišelius ir užrišti, kad ji liktų sausa ir švari. Supakuoti drabužius į maišelius ir sandariai juos užrišti labai svarbu, nes taip jie apsaugomi nuo sugadinimo ir užteršimo kitomis atliekomis.
„Būna, kad į tekstilės konteinerius gyventojai sumeta ir buitines ar pakuočių atliekas. Blogiausia, kai jos išmetamos palaidos ar nesandariai užrištuose maišeliuose su likusiais maisto produktų likučiais. Nuo išsipylusių skysčių konteineryje esanti tekstilė sudrėksta ir pradeda pelyti, o pelėsis greitai persimeta ir ant kitų gaminių. Taip galima sugadinti visą konteinerio turinį ir niekais paversti kitų pastangas“, – paaiškina K. Gurinas.