Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria šulinio vandenį. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" atlikus viešosios nuomonės apklausą.
Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai.
Daugiau nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių vis dar naudoja lauko tualetus.
Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc. atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto vandentiekio.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie šalyje vyraujančią problemą, kai lauko tualetai įrengiami šalia geriamojo vandens šulinių.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
GRYNAS.lt primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95 proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.
Baudos – iki 10 tūkst. litų
Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas.
Terminas:
Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.