Aistros dėl Elektrėnų savivaldybėje esančio Kazokiškių sąvartyno lyg ir nurimo. Teismas nusprendė, jog policijos pareigūnai, tramdydami prieš šiukšliavežes gyva kolona sustojusius protestuotojus, neviršijo savo įgaliojimų. Šiukšlės į sąvartyną ir toliau vežamos.
Tačiau Kazokiškių gyventojai piktinasi ne tik nuolatiniais nemaloniais kvapais, tačiau ir dėl šiukšlių hektarais virstančiais medžiais.
Kertant mišką ruoštasi antrosios sąvartyno sekcijos statybai. Ji turėtų užimti 4 hektarus. Vasario pradžioje į Kazokiškių sąvartyną apžiūrėti esamos situacijos vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių komisija.
Problemą išspręs tik pasikeitusi sistema
Ten lankęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas į Kazokiškių problemą žvelgė gan globaliai. Jo nuomone, nesutarimai ir ginčai dėl sąvartyno nurimtų, jei būtų pakeista visa atliekų tvarkymo sistema.
„Reikia radikalių permainų. Atliekų tvarkymas turi būti susijęs su jų panaudojimu. O norint jas panaudoti visų pirma reikia nemaišyti tarpusavyje. Tai reiškia - biologiškai skaidžių atliekų nemaišyti su kitomis. Todėl atliekos pirmiausia turi būti tvarkomos jų susidarymo vietoje, kitaip tariant - pas gyventojus. O kaip paskatinti žmones tai daryti? Manau, žmonės turi žinoti, kaip tai daryti, jiems turi būti sukurtos sąlygos tai daryti, ir trečia – jiems turi apsimokėti. Juk rūšiuojantis žmogus savotiškai dirba darbą. Už tai jam turėtų būti atlyginta, taikant lengvatinį šiukšlių išvežimo tarifą“, - dėstė J. Šimėnas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas priminė, jog atliekos yra prekė ir už antrines žaliavas perdirbėjai gali gauti pelno.
Kur nukeliavo Europos milijardas ?
Parlamentaras taip pat pridūrė, jog Europos Sąjunga Lietuvai davė vieną milijardą litų, kad ji sutvarkytų savo atliekų sistemą. Už šiuos pinigus šiuo metu uždaromi mažesni sąvartynai ir statomi didesni nauji, rajonų centruose.
„Ateis laikas ir Europos Sąjunga paklaus – kur padėjote tą milijardą? Gal grąžinkite atgal. Nes sąvartynai nėra atliekų tvarkymas, - liūdną perspektyvą atskleidė J. Šimėnas. - Aš esu prieš. Į sąvartyną turėtų keliauti tik tai, kas nebetinka niekur kitur panaudoti. Pavyzdžiui, sudegintų atliekų pelenai.“
„Niekas nesikeičia ir sprendimų nebus“
To paties aplinkos komiteto narys Andrius Burba situaciją taip pat pakomentavo remdamasis esama atliekų tvarkymo sistema. Tačiau jo nuomonė buvo kiek pesimistiškesnė.
„Kol kas niekas nesikeičia ir jokių sprendimų nebus priimta. Viena šalis vėl reikalaus stabdyti Kazokiškių sąvartyno veiklą, o Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų nuomone, nėra jokio pagrindo jį uždaryti, - dėstė A. Burba. - Konkrečių veiksmų imamasi nebus, nors Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir padarė pranešimą, ką reikėtų daryti, pavyzdžiui, nebevežti bioskaidžių atliekų, kad nebebūtų to kvapo. Dabar dar vienas faktas – rūšiavimo įrenginiai Vilniuje bus pastatyti labai pavėluotai – gal apie 2015-uosius, nors turėjo būti 2012-aisiais. Čia – didžiausia problema. Kitos savivaldybės netgi greičiau susitvarkė su tuo. Kodėl Vilnius taip vėluoja? Nes ši savivaldybė ir regioninis atliekų tvarkymo centras prašė finansavimo vieniems projektams, vėliau juos keitė. Galima dėl to kaltinti regiono savivaldybes. Todėl svarstoma Kazokiškėse laikinai statyti rūšiavimo linijas.“
Rūšiavimo linijos būtų bent šioks toks išsigelbėjimas iš nuolat besikaupiančių šiukšlių kalvų ir kalnų, tačiau iš kokių lėšų jas įrengti, jei, kaip minėjo Jonas Šimėnas, Europos sąjungos pinigai jau paskirstyti stambesniems projektams?
Privatūs vėžėjai investuotų tik su garantijomis
Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui su savivaldybėmis reikėtų rasti bent 2 milijonus litų rūšiavimo linijoms pastatyti, tada Aplinkos ministerija prisidėtų dar dviem milijonais.
Tačiau, pasak A. Burbos, kol kas milijonus atrado tik ministerija, Vilniaus miesto savivaldybėje šis klausimas stipriai stringa, ypač prakalbus apie finansavimą.
Rūšiavimo linijas galėtų už savo lėšas pastatyti ir atliekų išvežėjai. Tačiau tuomet jie taip pat pradeda kelti savo sąlygas.
„Atliekų vežėjai nori garantijų, kad po metų, po dvejų jie galės dalyvauti toje rinkoje, nes rūšiavimo linijos yra didžiulės investicijos, - kalba A. Burba. - Jie nori garantijos, kad po metų nebus nutrauktos jų sutartys su miesto savivaldybėmis. Taigi vyksta derybos. Su tuo sąvartynu situacija nėra labai gera, bet būna ir blogesnių – kad ir Kazokiškių sąvartyno dumblo rezervuaras.“
Pažvelgus į kaimynus, ypač – šiauriau, darosi liūdna. Danai deklaruoja apskritai nebeturintys sąvartynų, nes gamina kompostą, viską išrūšiuoja, perdirba.
Amerikiečius vis dėlto lenkiame
Kadangi jis neseniai parvyko iš už Atlanto, lietuvius gali paguosti bent tuo, kad amerikiečiai praktiškai nerūšiuoja, o jų sąvartynai – milžiniški.
„Visgi Lietuvai dar trūksta tokio žmonių bendruomeniškumo, nusiteikimo, kad reikia gyventi tausojant gamtą. Žinoma, pats pigiausias pasaulyje būdas yra šalinti nerūšiuotas atliekas į sąvartyną. Jei norim perdirbti – tai automatiškai kainuos,“ - teigė A. Burba.
Reikia pasakyti, kad neseniai Kazokiškių sąvartyne nesenai kilo vadinamasis „vartų“ mokestis.
Jis neva skirtas tam, kad vežėjai stengtųsi kuo daugiau rūšiuoti ir nevežtų tiek atliekų į sąvartyną.
Tačiau kas gali patvirtinti, jog šio mokesčio nepajus ir sostinės gyventojai?
Mokestis už gyventoją – neįgyvendinamas
Reikia priminti, jog įstatymas, kuris turėjo pakeisti šiukšlių išvežimo mokesčio skaičiavimą, jau gulėjo ant Seimo pirmininkės stalo, tačiau pačią paskutinę rudens sesijos dieną buvo atidėtas kitai sesijai. A. Burba teigia, jog taip ir turėjo įvykti.
„Pasaulyje nėra tokios praktikos, kad būtų skaičiuojama būtent už atliekų kiekį. Žinoma, yra Vokietijoje ir Italijoje yra konteineriai, kur gali perbraukti asmenine kortele, pasverti atliekas, ir tik tuomet susimoki už konkretų jų kiekį. Bet jie kainuoja milžiniškas pinigų sumas. O jei skaičiuosime pagal žmones, kas sutikrins? Yra žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to – kas sužiūrės, jog asmuo neneš šiukšlių į svetimą konteinerį – savivaldybių atstovai? Mes būtume patvirtinę įstatymą, kuris jau buvo užprogramuotas neveikti“, - daug klausimų dėl rūšiuoti skatinančio įstatymo projekto kėlė A. Burba.
Visgi aplinkos komiteto atstovas džiaugėsi dėl priimto atliekų tvarkymo įstatymo gamintojams ir importuotojams. Ši sistema tapo aiškesnė, be to – gamintojai realiai, o ne nusipirkę tam tikras pažymas turi sutvarkyti dalį produktų atliekų bei pakuočių.
„Ta sistema po truputį įsivažiuos. O apmokėjimo klausimas – labai jautrus, jei būtume jį priėmę gruodį, niekas tam nebūtų spėjęs pasiruošti. Kaip daugiabučiame name išmatuoti – aš surūšiavau daugiau, kaimynas – mažiau? Manau, kad ir toliau dirbsime ties įstatymų projektu ir jo pakitimai galėtų įsigalioti, pavyzdžiui, nuo 2013- ųjų pradžios“, - ateinančios sesijos planus apibūdino A. Burba.