Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai didėjančio atliekų kiekio problemą. Tausiam vartojimui tampant prioritetu, bandoma įdiegti žiedinės ekonomikos principus, kurie turėtų pakeisti kai kuriuos gyventojų įpročius. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie žiedinės ekonomikos principai suplanuoti diegti Lietuvoje, kokie jie mūsų šalyje jau yra ir kaip tai paveiks žmogų bei gamtą.

Turime mažinti maisto švaistymą

Žiedinę ekonomiką dar galima įvardyti kaip procesą, kai gamybinei ar kitokiai ūkinei veiklai naudojami gamtiniai resursai naudojami taupiai ir pakartotinai. Ryškiausias pavyzdys – kai atliekos tampa žaliava produktui. Tokiu principu skatinamas atliekų rūšiuojamasis surinkimas, perdirbimas ir jų panaudojimas antrą kartą kitu tikslu.

Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas Lietuvoje tęsiasi jau kuris laikas. Vis dėlto, kaip teigia aplinkos viceministras Mindaugas Gudas, šis procesas ilgas ir sudėtingas. Anot jo, tarp ES šalių, besistengiančių pereiti prie žiedinės ekonomikos, yra preliminarus susitarimas iki 2030 metų sumažinti komunalinių atliekų šalinimą iki ne daugiau kaip 10 proc. Viceministras pažymi, kad 2015 metais Lietuvoje buvo pašalinta 54 proc. komunalinių atliekų.

„Pirmiausia turime mažinti atliekų susidarymą (pavyzdžiui, maisto švaistymą), užtikrinti susidariusių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir perdirbimo sistemą. Tai yra tikslas, kad pavyktų priartėti prie žiedinės ekonomikos tikslų. Nors kol kas konkretūs tikslai dar nėra patvirtinti“, – tvirtina M. Gudas.

Skatina pakartotinį naudojimą ir perdirbimą

Pertvarkyti atliekų tvarkymo sistemas reikia visoms Europos Sąjungos šalims. Viceministras M. Gudas pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos principas pasirinktas ne atsitiktinai. Anot jo, turint omenyje didelius susidarančių atliekų kiekius, žiedinė ekonomika skatintų tausoti ir pakartotinai naudoti esamus išteklius.

„Labiausiai, aišku, tai pasireiškia per atliekas, daiktus, kad būtų galima juos panaudoti dar kartą juos atnaujinus, pataisius. Pavyzdžiui, jei tai yra aplūžęs baldas, jį pataisius gali atsirasti norinčių už nedidelę kainą jį įsigyti.“, – aiškina M. Gudas.

Viceministras tęsia, kad pagal žiedinės ekonomikos principus, atliekų tvarkymo prioritetai išsidėsto tokiu eiliškumu: atliekų susidarymo prevencija (pvz. ilgaamžiškesnių daiktų gamyba); paruošimas pakartotiniam panaudojimui; Perdirbimas; kitoks panaudojimas (pvz. deginimas); šalinimas. „Pirmiausia – reikia skatinti tokią gamybą, kad daiktai ilgiau tarnautų, pakuotės būtų perdirbamesnės; daiktui „sugedus“ - jį pataisyti, jei dar yra galimybė, bet jei jis jau tampa atlieka, jį reikia perdirbti, ne išmesti. Tai liečia ne tik atliekas, bet ir kitus resursus, pavyzdžiui, vandenį. Tą patį vandenį naudoti ne vieną kartą. <...> Laikantis šių principų ne tik taupomi resursai, bet sutaupoma ir energija.“

Kita vertus, M. Gudo teigimu, kad būtų pereita prie žiedinės ekonomikos, nemažai pastangų turi įdėti ir kiekvienas gyventojas, pavyzdžiui, rūšiuodamas atliekas, keisdamas vartojimo įpročius – vartodamas mažiau, rinkdamasis prekę, pasižyminčią didesniu patvarumu, pagamintą iš perdirbtų atliekų, įpakuotą į perdirbamesnę pakuotę arba apskritai į nieką neįpakuotą ir pan.

Kompostavimas taps įpročiu

Viena iš svarbių žiedinės ekonomikos principų vystymo Lietuvoje krypčių - spartesnis perėjimas prie atskiro maisto ir žaliųjų atliekų surinkimo bei jų kompostavimo. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad rūšiuoti maisto ir žaliąsias atliekas privalės daryti kiekvienas gyventojas. Ne išimtis yra ir daugiabučių savininkai. Nors, M. Gudo teigimu, dar nėra aišku, kaip efektyviai į organinių atliekų rūšiavimą įtraukti visus žmones, tačiau tikslas – vertas rezultato.

„Jeigu turime maisto atliekas, siekiame, kad jose esančios naudingos maisto medžiagos ir organika veltui nedingtų ir toliau naudingai suktųsi sistemoje: padaryti iš jų kompostą, grąžinti į žemės ūkį. Tokiu būdu reikėtų gaminti mažiau mineralinių trąšų ir dėl to būtų sunaudojama mažiau energijos. Maisto atliekos grąžinamos kaip trąšos, atsistato dirvožemis, gaunama geresnės kokybės žemės ūkio reprodukcija“, – vardija pašnekovas.

Keičiamai mokesčiai už atliekų tvarkymą

Rūšiuoti gyventojai skatinami ne tik šviečiamosiomis informacinėmis priemonėmis, bet ir keičiant mokesčių už atliekų tvarkymą kainodarą taip, kad ji skatintų atliekų rūšiavimą, bei sudarytų sąlygas skaidriam apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymui. Tai GRYNAS.lt žurnalistams šių metų vasarį yra sakiusi Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. Dar 2013 m. savivaldybės turėjo perskaičiuoti įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (toliau –Metodika), ko tuo metu padaryti nebuvo pavykę nei vienai savivaldybei. Procesą stabdė vis kylančios diskusijos, kaip kiekviena savivaldybė turi tai padaryti. Todėl 2016 metais Metodika patikslinta, pratęstas įgyvendinimo terminas, o nuo 2017 m. sausio 1 dienos, savivaldybės turėjo pradėti taikyti naujus mokesčių dydžius, patvirtintus pagal Metodikos reikalavimus. Šiuo metu dauguma savivaldybių jau yra pasitvirtinusios tarifus pagal naujo tipo kainodarą. Vienas iš Metodikos tikslų – nustatyti dvinarę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

„Galvojama, kaip skatinti rūšiavimą. Tobuliname kainodaros principus. Pavyzdžiui, pradedama taikyti dvinarė sistema, kai turi būti mokama ne tik už infrastruktūros išlaikymą (pastovioji dalis), bet ir už tai, kiek iš tiesų žmogus išmeta atliekų (kintamoji dalis). Tokiu būdų skatinami gyventojai kuo mažiau nerūšiuotų atliekų išmesti bendruosius konteinerius ir kuo daugiau rūšiuoti. Problemų dar yra su rūšiavimą skatinamosios kainodaros pritaikymu daugiabučiams, kaip tai padaryti efektyviai, bet į tą pusę einama“, – dabartinę situaciją apibūdina M. Gudas.

Planuojama ir daugiau mokesčių pakeitimų

Mokesčių permainos numatomos ne tik vartotojams, bet ir gamintojams. Aplinkos viceministras dalijasi mintimis apie planuojamus būdus, kaip skatinti kuo didesnę perdirbamų pakuočių gamybą.

„Vienas iš būdų, kaip skatinti pakuotės perdirbimą, yra per mokesčius. Kuo išleidžiama į rinką pakuotė mažiau perdirbama, tuo mokestis būtų didesnis. Dar planuojami ir kiti mokestiniai pertvarkymai. Vienas jų, kad šalinimas į sąvartyną būtų pati brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva. Deginimas būtų kiek pigesnė pagal prioritetą, o perdirbimas turėtų jau būti pigiausia, prieinamiausia alternatyva. Taip bus skatinami pažangūs atliekų tvarkymo būdai“, – pasakoja aplinkos viceministras.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu vis dar analizuojama, kokius mokesčių dydžius reikėtų nustatyti kiekvienam iš atliekų tvarkymo būdui.

Žiedinė ekonomika – niša verslui

Skeptikams, kuriems aplinkosauginiai žiedinės ekonomikos aspektai nėra svarbūs, viceministras M. Gudas primena, jog ši pakartotiniu išteklių naudojimu paremta sistema sudarytų sąlygas sukurti konkurencingesnę, nuo išorės (ne šalies viduje esančių) išteklių nepriklausomą šalies ekonomiką.

Kalbant apie konkrečius ir galbūt suprantamesnius pavyzdžius, ši sistema sudarytų sąlygas kurti ir plėtoti daiktų pakartotinio naudojimo ir atliekų perdirbimo verslą. Kadangi pagrindinis žiedinės ekonomikos principas yra atliekų perdirbimas ir tam tikrų daiktų „prikėlimas antram gyvenimui“, planuojama, jog Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau įmonių, galinčių tai daryti.

„Skatinti pakartotinų perdirbimo centrų kūrimą, pavyzdžiui, kur taisomi baldai. Ne išmetami, o taisomi ir vėl perduodami naudoti. Lygiai tas pats turėtų būti daroma su elektronikos prietaisais. Aplinkos ministerija per ES fondus tam tikra apimtimi finansuoja tokių centrų skatinimą. Taip pat turime planų kartu su Ūkio ministerija sudaryti palankesnę teisinę ekonominę aplinką plėtoti tokio tipo verslą. Tuo būdu daugiau daiktų būtų taisomi, o ne naudojami nauji ištekliai ir energija naujų daiktų gaminimui“, – apie planus kalba M. Gudas.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius taip pat pabrėžia, kad žiedinė ekonomika – pokyčiai visose gyvenimo srityse: tai ir gaminių projektavimas, prekyba, vartojimas šalinimas ir tarpiniai šių sričių procesai.

„Taip atsirastų daug erdvės tvarumą skatinančioms inovacijoms bei naujoms įmonėms kurtis, nes tektų daugiau gaminti ne iš pirminių šaltinių, o iš antrinių žaliavų“, – sako jis.
Anot pašnekovo, be visapusiško gyventojų dalyvavimo diegiant žiedinės ekonomikos principus, pasiekti norimą rezultatą gali būti sudėtinga: „Turime išmokti vartoti sąmoningai, tinkamai tvarkyti susidarančias atliekas, jas rūšiuoti. Tai jau nebe gyvenimo būdo pasirinkimas – tai tampa būtina sąlyga pokyčiams“.

Lietuviai rūšiuoja vis daugiau

Kita vertus, K. Pocius vardija daug žadančius skaičius: „Vienas Lietuvos gyventojas 2013 m. išrūšiavo 7,8 kg, o 2016 m. – beveik dvigubai, 14,7 kg atliekų. Rezultatai kasmet gerėja, tam įtakos daro konteinerinės sistemos infrastruktūros plėtra ir didelis dėmesys visuomenės edukacijai.“
Tačiau, pašnekovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje sutvarkoma apie 60 proc. pakuočių atliekų, o 2030 metais privalomas sutvarkyti pakuočių atliekų kiekis turi būti 75 proc.

„Tai yra didelis iššūkis Lietuvai, kurio neįveiksime be esminių pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje ir gyventojų įpročiuose. Tad iki to laiko dar turime nueiti tolimą kelią, tačiau tikimės, kad rezultatai kalbės patys už save ir per ateinančius 12 metų matysime didelį progresą“, – komentuoja K. Pocius.
Perspektyviausias – žemės ūkis

Apie žiedinės ekonomikos principus kalba ir mokslininkai. Diskutuojama apie sritis, kuriose Lietuva gali sėkmingiausiai juos pritaikyti. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė sako, šiuo metu reikėtų atsigręžti į vieną iš taršiausių sektorių – žemės ūkį, o permainos jame paliestų ir atliekų tvarkymą.

„Žemės ūkio sektoriuje būtina tvarkyti mėšlo krūvas, kurios skleidžia metano dujas. Kaip jas tvarkyti? Ogi skatinti efektyvias mėšlo tvarkymo technologijas arba, jeigu mėšlas nenaudojamas kaip trąšos, tuomet prioritetas turi būti bioreaktoriuose gaminti biodujas. Taip būtų surinktos metano ir kitos šiltnamio efektą skatinančios dujos. Kalbant apie atliekų sektorių, reikia sugrįžti prie bioskaidžių atliekų tvarkymo. Į sąvartynus turi patekti kuo mažiau bioskaidžių atliekų. Vadinasi, iš visų atliekų srauto bioskaidžias atliekas reikia eliminuoti kompostuojant, gaminant biodujas“, – aiškina mokslininkė.

Žiedinė ekonomika Lietuvai svarbi ne tik dėl įsipareigojimų, o ir dėl taršos mažinimo, kuri šiandieną vis labiau lemia klimato kaitą. GRYNAS.lt yra ne kartą rašęs apie taršiausius sektorius ir jų neigiamą poveikį aplinkai: liūtys, tropiniai karščiai, kylantis vandens lygis, permainos gamtoje yra nuolatos augančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padariniai. Žiedinės ekonomikos principai padėtų šaliai inovatyviai tvarkyti atliekas, o tai sukeltų perversmą ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje, energetikoje.