Nuo 2005 metų, kai buvo išleista minėta daina – dviračių skaičių kaip faktą atlikėjai pasakė taksistas vizito Pekine metu – dviračiai Kinijos miestuose tapo labiau problema, nei tvaraus susisiekimo priemone. Šalyje pridygo ir taip pat greitai bankrutavo dalijomosi dviračiais platformos. Deja, įmonėms bankrutavus, šios transporto priemonės likdavo voliotis gatvėse ir elementariai trukdė visiems kitiems.
Vilniuje augantis dviratininkų ir paspirtukininkų skaičius taip pat daugelį neramina. Šiuo metu mieste rieda net trys tūkstančiai dalijimosi paspirtukų. Antra vertus, pasiūlymų pagerinti eismą ar kelionių komfortą turi ir važiuojantys ant keturių ratų – nuosavu ar viešuoju transportu. Einantys pėsčiomis, vėlgi, turi savų iššūkių.
Surasti aukso viduriuką tarp įvairių keliavimo būdų yra vienas iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir užsiima šio tikslo įgyvendinimu. Jos nauja multimodalinė aikštelė Olandų žiede šiemet tapo tvarumo projekto „Septyniolika“, kviečiančio pažinti Darnaus vystymosi tikslus, stotele.
Tikslas – iki 2030 metų mažiau keliauti automobiliais
Siekiant sumažinti CO2 emisijas bei gerinti darnų judėjimą mieste Vilnius dar 2018 metais pasitvirtino daugiau nei 100 konkrečių priemonių planą.
Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius sako, kad išsikeltų tikslų bus siekiama kompleksiškai įgyvendinant numatytas priemones.
„Įrenginėjame trūkstamus dviračių ir pėsčiųjų takus, geriname viešojo transporto infrastruktūrą ir paslaugas bei didiname alternatyvių susisiekimo galimybių pasiūlą. Mūsų tikslas – sumažinti kelionių automobiliais skaičių ir padidinti keliaujančių viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis skaičių. Taip pat siekiama, kad 2030 m. Vilniaus viešojo transporto parką sudarytų 55 proc. elektrinis transportas ir 45 proc. alternatyviais degalais varomos transporto priemonės“, – teigia J. Damidavičius.
Iš viso kelionių automobiliu skaičių planuojama sumažinti apie 20 proc. Teigiamos tendencijos buvo pastebimos dar prieš karantiną, kai augo kelionių viešuoju transportu skaičius. 2017 m. atlikta 191,2 mln., 2019 m. – jau 196,6 mln. kelionių. Pandemijos metu jų skaičius sumažėjo, tačiau tikimasi tolimesnio augimo – tą lems atnaujinamas parkas, greitesnės kelionės ir patogesnis susisiekimo planavimas.
Kuriant ir tobulinant infrastruktūrą bei suteikiant vilniečiams daugiau lankstumo, galimybių rinktis patogiausią judumo būdą, rūpinamasi ir edukacija. Judumo transformacijos vadovas teigia, kad būtent žinojimas ir sąmoningumas lemia kryptingus pokyčius.
„Įpročių keitimas dažniausiai yra ilgalaikis procesas ir vien geros infrastruktūros tikrai negana. Tam, kad skatinimas judėti darniau būtų ne vienakryptis, o pateisinantis žmonių lūkesčius, inicijuojame ir įgyvendiname įvairias diskusijas apie darnų judumą, stipriname bendradarbiavimą su bendruomenėmis, suteikiame daugiau ir gilesnės informacijos apie judumo alternatyvas“, – sako J. Damidavičius.
Pėstiesiems draugiški eismo reguliavimo pokyčiai
Per artimiausius penkerius metus vilniečių laukia nemažai naujienų darnaus judėjimo srityje. Pavyzdžiui, planuojama pristatyti išmanų kelionių planavimo įrankį. Jis parinks optimalią kelionę nuo durų iki durų, be to, bus integruotas su išmania automobilių laikymo sistema, kuri padės stebėti parkavimo užimtumą. Dar viena būsima naujiena – lanksti elektroninio bilieto sistema, leisianti fiksuoti konkrečią kelionės trukmę ir taikyti optimalią kelionės viešuoju transportu kainą.
„Ne visas inovacijas apibrėžiame vien kaip technologines. Nuolat diegiami ir nauji eismo reguliavimo būdai. Vienas pavyzdžių – Vilniuje didinamas prioritetas pėstiesiems. Jau 38-iose šviesoforinėse sankryžose visame mieste reguliavimas pakeistas, sumažinus jų žalio signalo laukimo trukmę. Taip pėstieji kasdien sutaupo vis daugiau savo laiko“, – sako įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas.
Pasako jo, vilniečiai mieste skatinami keliauti derinant kelias transporto priemones. Vėlgi, tai atliepia siekį keliauti tvariai.
„Šį pavasarį jau startavo pilotinis projektas – multimodalinės aikštelės Antakalnyje. Tai vietos, kuriose galima palikti įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, o kelionę toliau tęsti pėsčiomis ar viešuoju transportu, įsėdus šalia aikštelių esančiose stotelėse“, – teigia J. Damidavičius.
3 tūkst. dalijimosi paspirtukų
Vis daugiau miestiečių mielai renkasi alternatyvas automobiliams – paspirtukus, dviračius, keliones viešuoju transportu ar pėsčiomis. Vilniuje šiuo metu veikia trys paspirtukų dalijimosi platformos su apie 3 tūkst. paspirtukų. Taip pat asmeninius el. paspirtukus dažniau įsigyja ir patys gyventojai dėl mažesnės kainos, lyginant su dviračiu.
Didėjant kokybiškų dviračių takų tinklui, dviračių saugojimo infrastruktūrai bei įgyvendinant įvairias judėjimą dviračiais skatinančias iniciatyvas miestiečiai dažniau išbando ir keliones dviračiais, dviratininkai gatvėse jaučiasi saugesni. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis 2020 metais Vilniuje užfiksuota 63 proc. daugiau dviratininkų nei 2019 metais.
Optimizmo įkvepia ir tai, kad Lietuva darnaus judumo koncepcijos įgyvendinimo bei aktyvaus savivaldybių įsitraukimo vertinime pateko tarp lyderių. Tai parodė prieš keletą metų tarptautinio projekto metu „Prosperity“ atlikta analizė.
Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“ vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Daugiau apie projektą sužinokite www.septyniolika.com. Programėlę „Septyniolika“ galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ platformų.
Projektą „Septyniolika“ inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje, palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, informuoja naujienų portalas DELFI.