Kiemas pavirto minų lauku: apie pavojų įspėjo kaimynus

Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi vilnietė Lina, kuri teigė atradusi išradingą būdą, kaip kovoti su šunų fekalijomis kiemuose. Moteris prie kiekvienos paliktos krūvelės pastatė nuotaikingą vėliavėlę. Galiausiai visa pievelė buvo prismaigstyta tokių vėliavėlių.

Linksmos kovos priemonės atkreipė žmonių dėmesį į kasmetinę pavasarinę problemą. O įdomiausia, kad jau kitą dieną kiemas buvo sutvarkytas ir neliko ne tik vėliavėlių, bet ir ekskrementų.

36-ios vėliavėlės

„Gyvenu Santariškių mikrorajono pabaigoje. Visi sako, kad ten yra graži gamta, vaikai gali lakstyti pievose. Taip, vaikai gali lakstyti, bet be lakstymo jie dar renka „akmenukus“, kurie trupa rankose. Manau, kad ne tik patys žmonės turėtų rūpintis savo augintinių išmatomis, bet ir tie, kurie tvarko kiemus. Taip pat, kaip būna surenkamos šiukšlės, turėtų būti surenkami ir pavasariniai „bokštukai“, - pasakojo skaitytoja, besipiktinanti aplinkos teršimu.

Anot pašnekovės, tokia akcija buvo jos bandymas parodyti, kad viename plote gali būti labai daug išmatų: „Pasirinkau mažą plotelį žolės prie langų ir ten buvo 36-ios fekalijų krūvelės. Teko susmaigstyti daugybę vėliavėlių. Žmonės, paleisdami šunis, nemąsto, kad vėliau kitam gali būti nemalonu vaikščioti apdergtu kiemu. Kodėl linksmos vėliavėlės? Ieškojau pirkti jų. Iš pradžių galvojau, kad reikėtų dėti ant jų širdeles, nes mes juk mylime savo augintinius, bet po to pagalvojau, kad mes nelabai reaguojame į fekalijas, tiesiog praeiname ir jos kaip vaiduokliukai lieka.“

Anot moters, kaimynai į jos provokaciją reagavo su šypsena: „Keistokai atrodo moteris pievoje keturpėsčia dedanti vėliavėles prie fekalijų. Kaimynai tai priėmė kaip kokią meninę instaliaciją, parodant problematiką. Tai priminė minų lauką.“

Nubausti labai sunku

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas GRYNAS.lt teigė, kad nors organizuojami reidai, kurių metu siekiama pričiupti nepareigingus šunų šeimininkus, jie nėra labai rezultatyvūs.

„Reidai organizuojami ir žmonės, kurie nesusirenka fekalijų, gali būti nubaudžiami. Tačiau su skundais yra labai sudėtinga. Šuo atliko savo reikalus ir nuėjo. Tai vos kelias sekundes trunka, inspektorius per tą laiką nesuspės atvažiuoti ir pagauti šeimininko“, - kalbėjo M. Povilauskas.

Pasirinkau mažą plotelį žolės prie langų ir ten buvo 36-ios fekalijos ir masė vėliavėlių. Žmonės paleisdami šunis nemasto, kad kitam gali būti nemalonu. Kodėl linksmos vėliavėlės? Ieškojau pirkti jų, galvojau, kad reikėtų dėti ant jų širdeles, nes mes juk mylime savo augintinius, bet po to pagalvojau, kad mes nelabai reaguojama į fekalijas, tiesiog praeiname ir jos kaip vaiduoliukai lieka.

Skaitytoja Lina

Anot pašnekovo, nors reidai ir rengiami pastoviai, tačiau šį pavasarį dar nenubaustas nei vienas gyvūno šeimininkas.

„Pavasarį ši problema dažnai paaštrėja. Šunys savo gamtinius reikalus atlieka ir žiemą, o ekskrementai nesuyra ir, kai sniegas nutirpsta, viskas pasimato. Šį pavasarį taip pat organizavome reidus, tačiau pagauti šeimininką, nesurenkantį ekskrementų, nusikaltimo vietoje nepavyko, todėl nei vienas nebuvo nubaustas. Reikia pagauti būtent toje vietoje, o jeigu yra inspektorius, žmogus dažniausiai iš karto ir susirenka savo augintinio ekskrementus“, - sakė M. Povilauskas.

Baudos nemažos

Kokia atsakomybė gresia tvarkos nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams? Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas Jonas Bacevičius anksčiau GRYNAS.lt atskleidė, kad jei pažeidimą užfiksuos aplinkosaugininkai, gali tekti nemenkai paploninti piniginę.

„Baudos vidurkis – 43 eurai. Ir pagal patvirtintą aplinkos ministro tvarką reikia atlyginti žalą gamtai, kuri siekia 144 eurus (500 litų). Tačiau mes laikomės praktikos, jei žmogus mums įspėjus ekskrementus surenka, taikome tik administracinę atsakomybę – 14 eurų baudą. O jei surinkti atsisako, tenka mokėti daugiau“, - kas laukia nepareigingų keturkojų šeimininkų, atskleidė inspektorius.

Anot jo, aplinkosaugininkai ir ne reidų metu jie stebi, ar šunų šeimininkai laikosi nustatytos tvarkos.

„Žmonės po supažindinimo su žalos aplinkai dydžiu tapo žymiai sąmoningesni. Matyti, kad augintinio savininkas dažniausiai būna pasiruošęs maišelį ir surenka ekskrementus. Tik vienas kitas yra piktybinis: manęs nepagavo ir nerinksiu. Tačiau Vilniuje tokių mažuma. Pro šalį važiuodami visada pasižiūrime į šunų šeimininkus. Ir pažeidimų pamatome labai retai“, - teigė pareigūnas.