Įtarimų sukėlė bankroto administratorius
Ažiotažas kilo tuomet, kai įmonės „Lithuanian Glass Recycling“ (LRG) teritorijoje buvo surastas didelis kiekis televizorių kineskopų duženų. Pasigirdo gandų, kad šias duženas sumaišius su paprastu stiklu buvo ketinama žaliavą parduoti dvejiems stiklo fabrikams, kurie visa tai išlydę, gamino tarą, pavyzdžiui, butelius ir stiklainius, kuriuose gyventojai laiko maistą arba į kuriuos išpilstomi gėrimai.
Įmonė savo teritorijoje negalėjo kaupti tokių medžiagų, nes tai yra pavojingos atliekos, kurias naikina tik specialias licencijas turinčios įmonės.
Tai, kad LRG teritorijoje susikaupusios kineskopų duženos, pastebėjo įmonės bankroto administratorius. Tiesa, tai jis užfiksavo ne Vilniuje, kur oficialiai registruota įmonė, bet įmonės padalinyje, esančiame Kaišiadorių rajone, Vilūnų kaime.
Aplinkos viceministrui Algirdui Genevičiui ši istorija sukėlė labai daug įtarimų. Jo manymu, kadangi prasidėjo LRG bankroto procedūros, atsakomybę už pavojingas atliekas turi prisiimti bankroto administratorius. Ir čia pat jis iškėlė klausimą: kaip atsitiko, kad bankroto administratorius tik dabar susirūpino ir pranešė apie įmonės teritorijoje susikaupusias kineskopų duženas?
Jo teigimu, dėl šio radinio Aplinkos ministerija vykdo tyrimą ir galiausiai bus kreipiamasi į prokuratūrą. Tačiau čia pat A. Genevičius pridūrė, kad į prokurorus dėl šios įmonės veiklos kartą jau buvo kreiptasi. Be to, „Lithuanian Glass Recycling“ visuomet sulaukdavo didesnio aplinkosaugininkų dėmesio. Ji laikyta padidintos rizikos įmone, ne kartą buvo bausta.
Jis teigė, negalintis tiksliai pasakyti, koks kineskopų atliekų kiekis surastas teritorijoje. Tai paaiškės įvertinus pirmuosius tyrimo rezultatus. Tačiau jis paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, kad tokios atliekos kaip stiklas galėjo būti parduotos stiklo fabrikams.
„Aš manau, kad čia išpūstas burbulas. Neįsivaizduoju stiklo fabriko, kuris priimtų tokias atliekas. Tai nėra didelis kiekis ir tikrai niekas nerizikuotų. Nemanau, kad iš to būtų gaminama buitinė tara. Lietuvoje dabar ir taip yra labai daug stiklo. Juk vyksta daugiabučių renovacija“, - aiškino A. Genevičius.
Viceministras: kai kam tapau neparankus
Visgi A. Genevičius neslėpė, kad LRG galėjo mėginti neskaidriai užsidirbti. Lietuvoje televizoriais prekiaujančios įmonės už gaminių sunaikinimą atliekas tvarkančioms įmonėms moka pinigus. Kai kada ši suma už toną gali siekti ir 900 litų.
„Mes stiklo su kineskopų atliekomis tikrai nepirkome. Niekas neleidžia tokių atliekų priimti. Net ir slapčia įmonė parduoti negalėjo, nes viskas yra perrūšiuojama. Kiekviena atlieka apžiūrima. Viskas pereina per rankas. Aklai nieko tikrai neperkame ir į krosnį nekišame“, - komentavo nenorėjusi prisistatyti įmonės atstovė.
Aplinkosaugininkas: dabar kineskopų nėra kur dėti
Kaišiadorių agentūros vyriausiasis specialistas Arvydas Bagdanskas GRYNAS.lt teigė, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog kineskopai surasti Kaišiadoryse, yra neteisingi. Anot jo, visa tai aptikta Vilniuje.
„Tos atliekos buvo surastos Vilniuje. Todėl nelabai suprantu, kodėl kalbama apie Viliūnus. Buvau daug kartų nuvykęs į vietą ir kineskopų nemačiau nei anksčiau, nei dabar. Objektas reguliariai buvo tikrintas ir iki bankroto, ir prasidėjus bankroto procedūrai. Tačiau buvo nustatyta tik tai, kad sukaupta per daug atliekų. Dabar ruošiama medžiaga teismui dėl tyčinio bankroto. O šiuo metu susikaupusios stiklo atliekos vangiai išvežamos. Perdirbėjai nori pigiai supirkti, o jie neskuba parduoti“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.
Visgi A. Bagdanskas pripažino, kad daužyti kineskopus ir juos parduoti kaip stiklą yra draudžiama. „Pavojingos atliekos negalėjo būti taip perdirbamos. Tai gali padaryti tik tos įmonės, kurios turi specialias licencijas. Ši įmonė tokių licencijų neturi“, - konstatavo pareigūnas.
Galiausiai aplinkosaugininkas kaip ir viceministras pripažino, kad kineskopų fabrikai tikrai nebūtų priėmę: „Joks stiklo gamintojas kineskopų tikrai niekada nepriims. Ne tokių atliekų nepriima. Metalizuoti langų stiklai nepriimami. Ten net keramikos dalelės nepriimamos. Fabrikams labai svarbi kokybė. Kad įmonės teritorijoje galėjo būti sukauptos tokios atliekos, tai taip. Bankroto administratorius nežino, kur jas dėti. Iš kur jos buvo gautos, spėti sunku. Ir tikrai nežinau, kodėl jos buvo priimtos. Gal ir negerais tikslais buvo priimta. Bet, kad tai būtų patekę į rinką, tikrai nemanau.“
Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas GRYNAS.lt teigė, kad iš tiesų gautas pranešimas apie susikaupusias kineskopų atliekas. Tačiau konkretaus kiekio jis įvardyti negalėjo, nes pareigūnai tik šiandien išvyko šios informacijos patikrinti. Detalesnės informacijos jis teigė neturintis.
Asociacija piktinasi nekontroliuojamu pavojingų atliekų eksportu
„Asociacija yra ne kartą perspėjusi valstybės politikus, atsakingas institucijas apie Lietuvoje vykstančią neskaidrią atliekų eksporto veiklą – kai jos nėra išvežamos iš šalies. Dėl tokio galimo tvarkytojų verslo piktnaudžiavimo nukenčia valstybė, jos gyventojai, aplinka ir sąžiningai mokesčius mokantis verslas. 2013-aisiais Aplinkos ministerijai esame pateikę siūlymus dėl išvežamų perdirbti atliekų tikrinimų griežtinimo“, – sakė EPA direktorius Mantas Varaška.