Vietiniai piktinasi, kad statybos priešais seniau stovinčių namų langus su jais nebuvo derintos. Dauguma apie jas sužinojo tik išvydę statybininkus pro langus. Savo ruožtu savivaldybės atstovai tikina, kad statybos vyksta legaliai, suderinus visus leidimus, o prašyti atskiro gyventojų leidimo statytojai pagal įstatymus neprivalo, užtenka tik pranešti apie statybų faktą savivaldybės interneto svetainėje.
Manė, kad keis vamzdžius, o prasidėjo naujos statybos
Apie P. Vileišio gatvėje priešais dešimto daugiabučio langus pradėtas statybas GRYNAS.lt pranešė šio daugiabučio kaimynystėje gyvenanti Kristina (vardas pakeistas, o tikrasis redakcijai žinomas – red. past.). Jos pasakojimu, prieš kelias savaites vietiniai pastebėjo šalia P. Vileišio gatvės važiuojamosios dalies suvežtus ir sukrautus galingus vamzdžius.
Moters teigimu, nors statybos ir teisėtos, gyventojai kelia tokią problemą: kodėl jie nebuvo atskirai informuoti, niekas su jais nederinta? Ji atkreipia dėmesį į Orhuso konvenciją (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais - red. past.). Konvencija susijusi su trimis visuomenės teisėmis: pirma, gauti informaciją apie aplinkos apsaugą; antra, dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmime; ir trečia, kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
Bandys apsiginti teisme
10-ame name gyvenanti Barbora (vardas pakeistas, o tapatybė redakcijai žinoma) GRYNAS.lt pripažino, kad skaudžiausia buvo viską sužinoti iš ne pirmų lūpų, kai jau buvo šauktai po pietų.
„Nė vienas namo gyventojas negirdėjo ir nieko nematė – jokių skelbimų, nieko. Galvoju, keli gali ir nepamatyti, bet kai 40 butų nepamato... Šokas buvo visiems, neslėpsiu, buvo ir ašarų, buvome „pritrenkti“, - atviravo namo, prieš kurio langus dygsta naujas statinys, gyventoja.
Barboros teigimu, priešais šį namą statomas naujas daugiabutis bus keturių aukštų. Šiauriniame kampe atstumai tarp daugiabučių siekia vos 12 metrų, pietiniame – 20 metrų.
„Maža to, kad atstumai labai maži, mums po langais bus naujo namo laiptinė, liftai ir t.t. Mūsų namas yra 1962 metų statybos, daugiausiai gyventojų – senbuviai, yra ir 80-mečių, gyvenančių nuo pat namo pastatymo pradžios. Netenkame vaizdo į upę, kas mums labai skausminga. Netenkame erdvės, kurią naudojome pasivaikščiojimams, vaikų žaidimų aikštelėms ir t.t. Naujo namo savininkai gavę leidimus ten sau pasidaryti poilsio zonas. Atseit ir mes galėsime jomis naudotis, bet tas zonas jie tvarkys savo nuožiūra“, - pasakojo vietinė gyventoja.
Jos teigimu, senbuvių gyvenimo sąlygos pablogės labai akivaizdžiai – pirmi aukštai gaus ir mažiau saulės šviesos. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad niekam tai nerūpi.
Namo, priešais kurio langus vyksta naujos statybos, gyventojai pasisamdė advokatus ir bandys savo teises apginti teisme. Tačiau viena didžiausių kliūčių užkirsti kelią statyboms ta, kad apie daugiabučius esančios žaliosios zonos apsaugą nepagalvota anksčiau. Jei 10 namas būtų pasidaręs raudonąją zoną aplink savo namą, tuomet savivaldybė nebūtų galėjusi leisti statybų. Raudonoji zona - tai yra žalioji teritorija aplink namą, takeliai, suoliukai ir t.t. Namui reikia pačiam paruošti teritorijos projektą su architektu ir pateikti savivaldybei patvirtinti, tokiu būdu namas gali išsinuomoja žemę iš savivaldybės.
Supranta, kad neturi teisės reikalauti nieko nestatyti
„Per tą laiką, kol teismas išnagrinės mūsų bylą, namas jau bus pastatytas ir butai parduoti“, - teigė Barbora.
Paklausta, ką reikėtų keisti, kad kiti gyventojai neatsidurtų tokioje pačioje situacijoje, moteris sutiko, kad statybos bet kuriuo atveju vyks ir jų nesustabdysi, tačiau derintis prie senbuvių, ieškoti kompromiso būtina.
„Bendruomenė, kurią tokios statybos liečia tiesiogiai, turi būti atskirai informuojama. Dabar yra numatyta, kad užtenka apie naujas statybas skelbti 5 dienas savivaldybės tinklapyje ir laikoma, kad visuomenė informuota. Manau, kad reikia daryti pataisą ir įrašyti, kad bent jau 25 metrų spinduliu gyvenantys žmonės turėtų būti informuojami atskira tvarka, jie turi dalyvauti tų projektų priėmime.
Suprantu, kad turi statyti ir mes neturime teisės reikalauti, kad jie nestatytų, bet nustatant statinių aukštingumą ir plotį tikrai senbuviai turi dalyvauti. Visą laiką žinojome, kad ten ką nors statys, bet būtų bent dviejų aukštų pastatas, ne keturių. Kažkada pati ėjau į savivaldybę, pas Antakalnio architektą, kuris tuomet kalbėjo, kad tikrai bus statomi nebent dvibučiai - būkite ramūs. O šiandien jau viskas kitaip“, - nusivylimo neslėpė Barbora. Anot jos, mažų mažiausiai negarbinga už senbuvių nugaros suplanuoti tokio dydžio statinį ir nieko apie tai iš anksto nepranešti.
„Mūsų tarsi nebūtų“, - piktinosi namo gyventoja.
Savivaldybė: į viešą projekto svarstymą neatvyko nė vienas visuomenės atstovas
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos dokumentų skyriaus vedėjos Angelės Petrauskienės teigimu, statybos vyksta pagal suderintą statybos techninį projektą. Namas statomas statytojo nuosavybės teise valdomame žemės sklype.
Anot jos, apie statybas vietiniai gyventojai buvo informuoti savivaldybės svetainėje pateikus bendrąją informaciją. Kitų informavimo būdų įstatymai nenumato. „Siekiant užtikrinti viešumą visuomenė apie gyvenamojo namo projektavimą buvo informuota įstatymų nustatyta tvarka (skelbiama savivaldybės tinklapyje www.vilnius.lt). Kitoks visuomenės informavimo būdas teisės aktuose nenumatytas. Pagal projekte pateiktą viešo aptarimo protokolą, į daugiabučio gyvenamojo namo P. Vileišio g. 10E, Vilniuje, projektinių sprendinių svarstymą neatvyko ir nesikreipė nė vienas visuomenės atstovas“, - sakė savivaldybės darbuotoja.
Vykstančių statybų aplinkosaugos klausimai buvo derinti su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. „Atkreipiame dėmesį, kad esami daugiabučiai gyvenamieji namai adresu P .Vileišio g. 9, 10, 11 neturi suformuoto kadastrinio sklypo, todėl gyventojai naudojasi rekreacinėmis zonomis ar parkavimo aikštelėmis, įrengtomis valstybinėje žemėje arba kitų savininkų nuosavybės teise valdomame sklype. Naujo daugiabučio gyvenamojo namo statytojai, gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, projekto sprendiniuose numatė už savo sklypo ribų įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuria galės naudotis ir gretimų namų gyventojai“, - atsakyme raštu situaciją komentavo A. Petrauskienė.