Laiko save atsakingais, tačiau žinių trūksta
„Akumuliatoriai, alyva, amortizatoriai, kuro, tepalo bei oro filtrai ir padangos priskiriamos pavojingiausių automobilinių atliekų sąrašui. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, šios atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms“, – sako „Žalvario“ rinkodaros vadovė Vita Balaikienė.
Apklausos metu pastebėta, kad automobilių padangas Lietuvos gyventojai tvarko atsakingiau. Dauguma apklaustųjų (64 proc.) nurodė, kad niekada nėra išmetę ar palikę irti automobilio padangų. Beveik trečdalis (29 proc.) teigė atidavę servisui pakeistas padangas, tikėdamiesi, kad jos bus sutvarkytos tinkamai. Nedidelė dalis (7 proc.) prisipažino, kad jiems yra tekę išmesti ar palikti irti nebenaudojamas padangas.
Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų
Menką lietuvių dėmesį tinkamam automobilinių atliekų tvarkymui pastebi ir bendrovės „Autojuta“ technikos direktorius Vladas Vaitkus: „Dirbame automobilių remonto srityje per dvidešimt metų, bet per savo darbo praktiką nė karto nesulaukiau klausimo, kur dedame remontuojamo automobilio alyvą, akumuliatorius ar kitas atliekas. Toks klausimas mane patį maloniai nustebintų. Žinoma, paskutinius dešimt metų situacija gerėja, juk seniau padangas ir kitas remonto atliekas į bendrus buitinių atliekų konteinerius mesdavo,“ - kalbėjo autoserviso technikos direktorius.
Vis didėjantis automobilinių atliekų kiekis nestebina ir „Autojutos“ atstovo: „Daugėjant automobilių – daugėja ir atliekų. Sezoniškumas irgi veikia. Didžiajai daliai automobilių savininkų taisant ar prižiūrint automobilį svarbiausia yra kaina – juk mūsų rinka maža, senas automobilių parkas, serviso pasirinkimą lemia paslaugos kaina, o ne socialinis atsakingumas prieš gamtą. Tik kokiems 5 proc. vairuotojų pradeda rūpėti ekologiškumas, pasirenkamo serviso socialinė atsakomybė“, – teigia V. Vaitkus.
Tinkamai tvarkytis teko mokytis ir patiems servisams
Apklausos metu taip pat buvo aiškinamasi, kodėl lietuviai nėra linkę tinkamai pasirūpinti automobilinėmis atliekomis patys. Beveik pusė (46 proc.) šalies gyventojų įvardino sudėtingą atliekų pridavimo sistemą, kuri atima laiko ir pinigų, ir pernelyg sunkiai surandamas vietas, kuriose būtų priimamos atliekos. Taip pat trečdalis lietuvių (33 proc.) susiduria su informacijos apie automobilines atliekas bei jų pridavimą stoka.
V. Vaitkus pasakoja, kad, prieš daugiau nei dešimtmetį ES įvedus atliekų tvarkymo reikalavimus, ir patiems servise teko mokytis tvarkytis: „Reikėjo ir patiems viduje persitvarkyti, ir žmones išmokyti elgtis kitaip,“ - prisiminė pašnekovas.
Atsakingi servisai turi kelias atliekų talpyklas, skirtas atliekas talpinti atskirai. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs seni filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t. t.
Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams, kitaip tariant, darbo patalpose. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpas lengva pastebėti ir į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.
Atsakingų, tinkamai tvarkančių automobilines atliekas, servisų žemėlapį galima rasti ir internete, projekto „Esu atsakingas vairuotojas“ svetainėje.