Klimato kaita tyliai naikina geidžiamiausią pasaulio gėrimą

Per pastaruosius šešerius metus Centrinėje Amerikoje dėl per didelio drėgmės lygio sparčiai plintantis grybelis nužudė tiek daug kavamedžių, jog mokslininkai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje regiono kavos derlius gali sumažėti 40 procentų, rašo nationalgeographic.com. Brazilijoje atvirkščiai – kavamedžių plantacijas naikina sausra. Apie tai, kad klimato kaita vis grėsmingiau veikia kavamedžių plantacijas, GRYNAS.lt yra rašęs jau praėjusiais metais.

Kritulių kiekio prognozės liūdnos

Mokslininkams dedant daug pastangų tam, kad būtų užtikrinta pastovi kavos pasiūla pasaulyje, pastebimi ženklai, jog klimato kaita ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai dabar egzistuojančias problemas ateityje tik pagilins.

„Iš savo partnerių paveiktose šalyse gauname ataskaitą po ataskaitos – kalbame apie augintojus, didmenininkus, importuotojus ir skrudintojus“, - apie problemas Panamoje, Salvadore ir kitose vietovėse sakė „Pasaulio kavos tyrimų“ centro, įsikūrusio Teksaso A&M universitete, direktorius Timas Schillingas.

Rūdžių grybelis, ispaniškai vadinamas roya, jau plinta ir Gvatemaloje, Nikaragvoje, Meksikoje, Kosta Rikoje ir Hondūre. Pagrindinis to kaltininkas yra fenomenas, kurį mokslininkai vadina klimato variacija – tai metai iš metų smarkiai besikeičiančios orų sąlygos. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais gerokai didesnis nei įprasta kritulių kiekis lėmė rūdžių grybelio išplitimą. Rūdims padengus kavamedžių lapus, saulės spinduliai nebepasiekia vidinių audinių, todėl sustoja fotosintezė.„Išbadėjęs“ medis galiausiai miršta.

Praėjusiais metais Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba savo ataskaitoje paskelbė, jog liūtys kylančios dėl El Ninjo ir La Ninja meteorologinių reiškinių – periodiškai pasikartojančių temperatūros pokyčių Ramiajame vandenyne, kurie lemia kritulius netoli pusiaujo – šiame amžiuje žymiai suintensyvės, todėl kritulių kiekis tik didės.

Problema jau sulaukė Centrinės Amerikos šalių vyriausybių dėmesio. Jos mato liūdnas kavos pramonės ateities prognozes kaip rimtą grėsmę jų šalių ekonomikoms. Tuo tarpu kai kurie kavos gamintojai jau pasinaudojo nevyriausybinių organizacijų teikiama parama. Besivystančiose Centrinės Amerikos šalyse dirbantys nevyriausybininkai bijo, jog padidėjus bedarbių ūkininkų skaičiui ne tik daugiau žmonių atsidurs žemiau skurdo ribos, bet ir pasuks į nelegalią veiklą, pavyzdžiui, narkotikų verslą.

Carlosas Torrebiarte, kavos augintojas

Mes neturime priemonių ar įrankių kovoti su šia liga.

Kainos šoktelėjo kone dvigubai

Kavamedžiai yra itin nuo orų sąlygų priklausantys augalai. Per daug vandens leidžia plisti derlių naikinančiam grybeliui, per mažai – ir medis pavirsta į sausuolį. Pridėkite vis atšiauresnes žiemas, potvynius sukeliančias liūtis vienose vietovėse, sausras kitose - ir vieną populiariausių gėrimų pasaulyje (po vandens ir arbatos) bus vis sunkiau ir sunkiau pagaminti.

„Mes anksčiau galvodavome, jog metų laikai yra visai nesvarbūs, bet dabar matome, kad yra priešingai“, - sakė Kolumbijos Nacionalinio kavos tyrimų centro augalų ligų departamento vadovas Alvaras Gaitanas. Rūdžių grybelis Centrinėje Amerikoje nėra nauja problema. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio grybelis regioną siaubė jau kelis kartus, tačiau kaskart grįždavo šiek tiek pasikeitęs, mutavęs, taip apsunkindamas mokslininkų bandymus jį išnaikinti.

2008 m. per rūdžių epidemiją Kolumbijoje grybelis sparčiai plito iš vieno ūkio į kitą – tų metų kavos derlius siekė tik 7 mln. maišų vietoj įprastų 12 mln. Daugumos mažųjų ūkininkų, turinčių mažiau nei 1 hektarą žemės, derlius pražuvo visiškai.

Šiemet Brazilija susidūrė su priešinga klimatine problema: dėl šalį nusiaubusios sausros ūkininkai prarado penktadalį kavos derliaus – tai 11 mln. maišų. Kavos kainos visame pasaulyje šoko į viršų nuo 1,2 JAV dolerių už svarą iki 2,2 dolerių. Didieji kavos pardavėjai, pavyzdžiui, kavinių tinklas „Starbucks“, nusprendė patys padengti išaugusias išlaidas ir kol kas nekelti kainų pirkėjams.

Lietūs į šalį grįžo kovo mėn. ir Brazilijos kavos pramonė turėtų atsitiesti – kitąmet tikimasi 50 mln. kavos maišų. Tačiau siekiant išlaikyti stabilias kavos kainas to gali nepakakti.

Visa kava virs genetiškai modifikuota?

Kovą su grybeliu, atrodo, laimėti bus sunkiau nei su Brazilijos sausra. Grybelis toliau mutuoja: Gvatemaloje ir Nikaragvoje paplitusios atmainos skiriasi nuo tų, kurios plinta Kolumbijoje. Dauguma ūkininkų purškia ant kavamedžių brangius fungicidus, tačiau mokslinių įrodymų, jog chemikalai yra veiksmingi kovojant su naujomis grybelio atmainomis, nėra daug.

„Mes neturime priemonių ar įrankių kovoti su šia liga“, - sakė gvatemalietis kavos augintojas Carlosas Torrebiarte dar 2012-aisiais metais. Tuomet buvo prognozuojama, jog jo derlius sumažės trečdaliu.

Pasak žemės ūkio specialistų, geriausias sprendimas būtų sukurti naujus augalus, kurie galėtų išgyventi grybelio atakas. „Pagrindinė strategija – pasitelkti genetiką“, - sakė kavos tyrėjas T. Schillingas. Jo vadovaujama mokslininkų komanda bando sukurti rūdims atsparias sėklas.

Tikimasi, jog iš jų išaugintais augalais bus galima apsodinti didžiąją dalį Centrinės Amerikos plantacijų ir atsikratyti lengvai grybelio pažeidžiamų kavamedžių. Išlieka klausimas, ar vietos ūkininkai leis užsienio mokslininkams iš naujo užsodinti jų laukus genetiškai modifikuotomis sėklomis.

Vyriausybėms greičiausiai reikės už sėklas mokėti subsidijas, o nevyriausybinės organizacijos turės užtikrinti, kad sodinimas yra atliekamas teisingai. Ekspertai svarsto, ar šis ilgalaikis procesas, kai ūkininkams gali tekti išgyventi kelis metus be derliaus apskritai, nepaskatins jų ieškotis kitokio darbo.

Kavos augintojai tiki, jog sergančius medžius pakeičiant ligai atspariais grybelis gali būti įveiktas per artimiausią dešimtmetį. Tačiau neabejotina, jog kaprizingas augalas besikeičiančio klimato pasaulyje tikrai susilauks naujų išbandymų.