Klimato kaita – vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, jos neigiamas poveikis turi įtakos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus. Aplinkos temperatūros pokyčiai, jūros lygio kilimas, vandenynų rūgštėjimas ir kiti klimato kaitos padariniai daro didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.
Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškinių: potvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt. Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija – visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui.
Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu – plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz., kraujotakos ir kvėpavimo sistemų.
Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių (išorinių) veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Aplinkos tarša, klimato kaita, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ir ekosistemų destabilizavimas kelia grėsmę žmogaus teisei į sveikatą ir labiausiai veikia socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, dėl to dar labiau didėja socialinė nelygybė. Jautriausi klimato ir orų pokyčiams yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis bei socialinės atskirties grupės.
Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros. Netiesioginis – dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos. Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo.
Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia: ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas.
Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti. Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje.Todėl vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarpsektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse.
Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, tokias kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos (prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų); išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas) priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan.Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną.