„Lietuva atrodo neblogai, mat mūsų šiltnamio dujų išmetimai sudaro vos 22 tūkst. tonų. Bendrasis vidaus produktas auga daug sparčiau, negu didėja šiltnamio dujų emisija; galima sakyti, jai nedidėjant mūsų vidaus produktas auga – tai labai teigiamas ekonomikos plėtros bruožas. Besivystančioms šalims, deja, šito bruožo negali priskirti – ten neadekvačiai auga energijos sąnaudos, o BVP – gerokai lėčiau“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas A. Bukantis.
Profesoriaus teigimu, iki Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasaulis buvo atsidūręs aklavietėje: „Nebuvo jokių tarptautinių įsipareigojimų ir susitarimų, kurie bent kiek suvaldytų žmogaus chuliganišką veiklą klimato atžvilgiu, ypač teršiant atmosferą“.
2015 metų gruodį priimtas susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo yra teisiškai privalomas 195 jį pasirašiusioms šalims. Penktadienį Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke sutartį pasirašė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Visą laidą klausyti ČIA.
