Lietuvos vandens telkiniuose plaukiojantys tušti plastikiniai buteliai, saldumynų pakeliai, padangos ir kitos šiukšlės nėra kažkokia paslaptis. Apie jas dažnai kalbama, tačiau vandens telkiniuose jų nemažėja.
Miestų savivaldybės dažniausiai akcentuoja žmonių sąmoningumo stoką, o visuomeninės gamtosaugos organizacijos nepagaili kritikos valdžios atžvilgiu, sakydamos, kad valdžia ne tik nesprendžia gamtos problemų, tačiau ir visai jų neišmano. O vandens telkiniuose esančios šiukšlės, kaip buvo, taip ir liko.
GRYNAS.lt šįkart domėjosi, kokie galimi sprendimo būdai galėtų užkirsti kelią tokioms šiukšlėms. Apie tai nutarėme pasikalbėti įvairiomis su Lietuvos visuomeninėmis gamtosaugos organizacijoms.
„Darom“ projekto vadovas Karolis Sargūnas GRYNAS.lt atskleidė, kad dėl vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Neries upėje esančių šiukšlių pastebėjimų ir pasiūlymų iš miesto gyventojų, ar tuo labiau iš Vilniaus miesto savivaldybės, nėra gavęs.
GRYNAS.lt pasiteiravo, kaip būtų galima spręsti šių šiukšlių mažinimą ir galiausiai, visišką išnaikinimą iš vandens telkinių.
„Šitoje situacijoje, kalbant būtent apie Neries upę, labai daug sprendimų būdų pasiūlyti negaliu, nes manau, kad Vilniaus savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyrius, geriausiai žino, kokia ta problema yra ir, kaip ją reikėtų spręsti.
Tačiau, mes labai džiaugiamės, kai į mus kreipiasi su siūlymais ir pastebėjimais, ar atrandantys kokią problemą, kurią mes kartu galime išspręsti“, – sakė K. Sargūnas.
Kitais metais didesnis dėmesys vandens telkiniams
Jis patikino, kad kitais metais šiai problemai bus skiriama vis daugiau laiko ir bus bandoma ją kažkaip išspręsti.
Kuo daugiau tokių skambučių, kurie žmonės neabejingai žiūri arba nesitiki ir nelaukia, kol kažkas kažką padarys. Tai tiek mes, tiek kitos institucijos, kuriuos užsiima panašia veikla, ne visada suspėja aprėpti vieną ar kitą problemą. Tai tik noriu pasakyti, kad kuo daugiau aktyvių pavienių žmonių, tuo galimybė padaryti Lietuvą gražesnę, tampa didesnė“, – pasakojo K. Sargūnas.
Sprendimo būdas: jeigu prancūzams pavyko, pavyks ir mums
Paklaustas apie vieną iš galimų sprendimo būdų – įrengti tam tikras šiukšlių gaudykles (plūduriuojantys ištempti tinklai), kurios, pavyzdžiui, yra įrengtos Prancūzijoje Senos upėje, pašnekovas buvo optimistiškas.
„Kiekvienas sprendimas, imantis spręsti, o ne tik galvoti, yra teigiamas. Aš tikiu, kad jeigu prancūzams toks sprendimo būdas pasiteisino, tai, manau, kad ir Lietuvoje būtų galima išbandyti tokį būdą.“
Inicijuoti projektą nesiryžta
Pasiteiravus, ar „Darom“ organizatoriai norėtų inicijuoti tokį projektą, K. Sargūnas teigė, kad visų pirma reikėtų viską susitikslinti su miesto valdžia.
„Mes turėtume pasitikslinti. Mes niekada vieni nesiimame veiksmų, dirbame su miestų savivaldybėmis, kitomis aplinkos priežiūros institucijomis, manau, kad mes visi bendrai galėsime užtikrinti švarą Lietuvoje. Nors, aišku, žmonių sąmoningumas, tai yra geriausias sprendimo būdas.
Tačiau galiu patikinti, kad matome, kad po šių metų „Darom“ tikslai keičiasi – pagrindinio dėmesio centras bus nukreiptas į užterštus vandens telkinius ir miškų teritorijas“, – konstatavo vyras.
Kritikos kirtis ne tik „Darom“, bet ir valdžiai
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis kalbėdamas apie vandens telkiniuose pūpsančias, negaili kritikos ne ir pačiai „Darom“ akcijai, ir valdžios institucijoms.
„Manau, kad kiekvienoje Lietuvos upėje, ne tik Neryje, šiukšlių kiekiai dideli, ypač plaukiančių butelių.
Išeitis – šalinti atsiradimo priežastį. Tai yra žvejai, poilsiautojai, turistai, vandens pramogų mėgėjai, kurie palieka kalnus šiukšlių. Žvejai ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje palieka nukrautas pakrantes šiukšlių. Žvejai, kurie atrodo suaugę su gamta, į ją visai nekreipia dėmesio ir toliau šiukšlina“, – problemas vardino N. Zableckis.
Gėda dėl Vilniaus
N. Zableckis pabrėžė, kad kalbant platesniu mastu, nereikėtų visos kaltės suversti būtent tik žvejams. Prie šiukšlių didėjimo nemažą „indėlį“ padaro ir vandens pakrančių poilsiautojai, turistai.
„Vilnius, bent mano nuomone, yra labiausiai apsileidęs iš visų miestų. Pavyzdžiui, apžiūrėkime aplink Vilnių esančius ežerus. Ten „bardakai“ vyksta. Atvažiuoja jaunimas, geria, šiukšles palieka, viską išdaužo, visiškai nekultūringas miestas. Man gėda dėl Vilniaus.
Todėl manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl vandens telkiniuose tiek daug šiukšlių – tai žmonių kultūros stoka ir apsileidimas. Net nežinau, kaip tai reikėtų radikaliai pakeisti, gal nuo darželio auklėjimo, mokyklos... “, – nusivylimo esančia situacija neslėpė pašnekovas.
Iškreiptas „Darom“ sindromas
Kitą didėjančią problemą, kuri būtų susijusi ir su vandens telkiniuose esančiomis šiukšlėmis, vyras įžvelgia dėl susiformavusio iškreipto „Darom“ sindromo.
Neneigiu, iš pradžių ši akcija tikrai įkvėpė žmones švarinti aplinką, tai buvo tikrai didelis progresas, tačiau manau, kad dabar ji turėtų sustoti. Parodėm pavyzdį, o kas darosi dabar? Gal šiukšlių ir sumažėjo, bet dabar toliau, kai ji tęsiasi, tai, sakykime, Vilniaus apylinkėse miesto gyventojai kaip pylė šiukšles į pamiškę, taip ir toliau pila. Gerai, kad akcijos organizatoriai parodė problemą, kad visuomenė yra sugedusi, nesugeba sutvarkyti, suvienijo žmones ir pradėjo tvarkyti“, – pasakojo vyras.
Baudos, pasak pašnekovo, nebūtų efektyvus sprendimas. Tai sunku įrodyti, kaip sakoma, nepagautas ne vagis, o prie kiekvieno policininko nepastatysi.
Valdžiai gamtos problemos nesuprantamos
N. Zableckis kritikos pažeria ir valdžios institucijoms, kurių požiūris į gamtą, jos problemas, labai ribotas.
„Vilniaus valdžios požiūris į gamtą yra nulinis, nei meras, nei kas nors kitas nesiima spręsti gamtos problemas... Miesto aplinkosaugos skyriuose, manote jiems labai rūpi gamta? Abejoju.
Žinau iš savo patirties ir esu labai nepatenkintas, kaip viskas vyksta: nėra švietimo, pavyzdžiui, Vilniaus miesto valdžia neturi strategijos, kartais padaro kokį projektą, bet tuo ir viskas baigiasi. Žaliosios vejų teritorijos mažėja, aplinkosauga, kaip biologinės įvairovės klausimas, nesprendžiamas“, – nuogąstavo pašnekovas.
Šiukšlių „gaudykles“ Lietuvoje – efektyvu, jei prižiūrima
Paklaustas apie šiukšlių „gaudykles“ vyras nebuvo toks optimistiškas kaip „Darom“ projekto vadovas K. Sargūnas.
„Sunku dabar pasakyti, ar būčiau už tokią idėją, nes iškart kyla mintis apie paukščius, problemą, kad jie gali įsipainioti, panašių problemų gali kiti ir kitiems vandens gyvūnams. Ištempimas kaip priemonė yra, tačiau nežinau, kaip plačiai ją būtų galima panaudoti Lietuvoje. Pats žinau, kad šiukšles, kurios jau pateko į vandens telkinius, surinkti yra sudėtingas ir sunkus darbas.
Manyčiau, kad jeigu tos „gaudyklės“ būtų tikrinamos reguliariai, tada galbūt ir būtų verta jas naudoti. Neris visgi yra didelė upė, kyla klausimas, kaip reikėtų nustatyti tas upės atkarpas, kuriose įrengti tokias gaudykles.“
Išeitis – benamių „apginklavimas“ ir įdarbinimas
Kitas pasiūlytas N. Zableckio sprendimo būdas – benamių įdarbinimas.
Pasak pašnekovo, jie yra „apsiginklavę“ primityvia įranga, kabliais, su kuriais dar kartą „perrūšiuoja“ konteinerius, susirinkdami jiems priimtiną tarą, žaliavą. Nors neretai pasitaiko, kad tokiu būdu rankiodami iš konteinerių ir kitas šiukšles išblaško po teritoriją. Tačiau juos būtų galima įdarbinti ir kaip vandens telkinių šiukšlių sanitarus.
„Pavyzdžiui, „Darom“ organizatoriai, miesto valdžia susėda ir bando įgyvendinti socialinį projektą. Tegu tokiems asmenims būtų mokama kažkokia nustatyta suma, o jie iš vandens telkinių ištrauktų įvairias šiukšles“, – sprendimo būdą siūlė N. Zableckis
Projektą rengtų, bet...
Paklaustas, ar Lietuvos gamtos fondas norėtų organizuoti tokį projektą, pašnekovas teigė, kad tai nėra jų sritis, bet tokia galimybė išlieka, jeigu atsirastų rimtas partneris.
„Šiukšlės nėra mūsų veiklos sritis. Iki šiol nesame kažko su tuo susijusio įgyvendinę. Mūsų tikslai šiek tiek kitokie. Tačiau, jeigu atsirastų rimtas partneris, nes mums reikėtų tokio, kuris dirbtų socialinėje plotmėje, tuomet būtų galima bandyti įgyvendinti tokius projektus“, – akcentavo N. Zableckis.