Kodėl nebeapsimoka būti „popieriniu“ ūkininku?

Šiemet įsigaliojus pagrindinei žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkai, pasikeitė pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarka ir sąlygos. „Dabar norintiems be didelių keblumų pakeisti žemės ūkio paskirties sklypo paskirtį nebeverta tapti „popieriniais“ ūkininkais“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Anksčiau žmonės, turintys nedidelį (0,5–1 ha) žemės ūkio paskirties sklypą, dažniausiai didžiųjų miestų apylinkėse, registruodavo ūkininko ūkį, kad pasinaudotų lengvatomis ir be detaliųjų planų gautų leidimą statyti individualų namą. Tai turbūt buvo viena iš priežasčių, kad šalyje kasmet ėmė daugėti užsiregistravusių ūkininkų.

Nuo 2010 m. jų labiausiai padaugėjo Vilniaus, Alytaus, Šilalės, Lazdijų ir Trakų r. savivaldybėse. Pavyzdžiui, Vilniaus r. savivaldybėje 2010 m. buvo 4140, 2013 m. – 4824, 2014 rugsėjo 1d. – 5370 ūkininkų.

Dabar norint statyti namą urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kurios pažymėtos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose, nebereikia rengti detaliojo plano ar tapti ūkininku ir rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti.

Tais atvejais, kai žemės sklypas atitinka visus tam tikrai paskirčiai keliamus reikalavimus, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose žemės naudojimo paskirtis keičiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nerengiant papildomų dokumentų.