Miškų plotai Lietuvoje užima 33, 2 proc. visos šalies teritorijos, o miškingumas kasmet reguliariai padidėja apie 0,1 proc. Miškotvarkos specialistai teigia, esą jie yra patenkinti oficialiais duomenis, o tuo tarpu Europos aplinkosaugos agentūra skambina pavojaus varpais. Jų duomenimis, Baltijos šalys pasižymi ypatingu miškingų plotų mažėjimu.
Iškirstas miškas irgi miškas?
Nuo 1990 m. Lietuvos valstybinė miškų tarnyba neužfiksavo jokių perkirtimų, tačiau vis dažniau aplinkosaugininkų ir gyventojų akys krypsta į gausėjančius plynus laukus. Pasak gamtininko Dano Augučio, nuo nepriklausomybės atgavimo miškų kirtimas padvigubėjo.
GRYNAS.lt jau rašė apie plynų kirtimų mastus matomus iš ortonuotraukų.
„Valstybiniams miškams vyriausybė nustato kirtimo normą, tačiau privatūs miško savininkai kerta pagal individualius miškotvarkos projektus. Jų veiklos niekas nekoordinuoja todėl gali atsirasti vietų kur yra iškertama tikrai daug“, - teigia D. Augutis.
Nors miškų kirtimai pagavo pagreitį, nerimauti nevertėtų. Miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas Andrius Kuliešis tikina, kad situacija kontroliuojama. Kasmet bendrasis valstybinių miškų iškertamų plotų dydis siekia apie 10 – 11 tūkst. ha, privačių – apie 7 tūkst. ha.
„Visus iškirstus miškus jų savininkai privalo atkurti per 3 metus. Gana ilgas laikotarpis skiriamas dėl įvairių priežasčių: teritorijoje gali atsirasti kenkėjų, sodinukas gali neprigyti žemėje ar dėl nenumatytų miško atsodinimo techninių kliūčių“, - tikina A. Kuliešis.
Tokiam miško atauginimo laikotarpiui pritaria ir gamtininkas D. Augutis. Pasak jo, vis labiau populiarėja savaiminis kirtaviečių atželdinimas, kai medžiai ne sodinami, o kirtavietėse natūraliai sudygsta aplinkinių medynų medžių sėklos. Toks procesas trunka daug ilgiau, nes medžiai retai kada brandina sėklas kasmet, o „savaiminukams“ užaugti reikia nemažai laiko. Būtent todėl trijų metų laikotarpį galima vadinti teisingu pasirinkimu, tikintis, kad vėliau vietoj plyno lauko sužaliuos kokybiška giria. Be to, ne tiek svarbus pats laikotarpis, bet vieta, į kurią galėtų pasitraukti ir apsistoti iškirsto miško populiacija.
Visgi įdomus faktas tas, kad iškirtus sengires ir palikus plyną lauką stūksoti trims metams (jei miško savininkas neskuba iš karto jo atsodinti), tokį plotą vistiek privalome vadinti mišku. Pasak A. Kuliešio, jis vistiek ataugs: bus arba atsodintas šeimininko paliepimu, arba užsisės pats vėjo atnešamomis sėklomis.
„Plynas miškas irgi miškas, į miško sąvoką įeina ne tik medžiai, kaip dažniausiai yra suprantama, bet ir iškirsti plotai, medelynai, keliai“, - teigia miško naudojimo ir statistikos vyr. specialistas.
Kur tos žaliuojančios girios?
Pasak Andriaus Kuliešiaus, dėl kasmetinio miškų kirtimo, kurį numato įstatymas, jaudintis neverta. Suaugusius miškus yra netgi privalu iškirsti, tam kad jie atsinaujintų. Esą sengirės sunkiau kaupia anglies dioksidą, silpnesnė jų reprodukcija. Tokiam teiginiui prieštarauja gamtininkas D. Augutis. Jo nuomone, nereikia medžių funkcijos maišyti su pievų, kurios be žmogaus veiklos ir ganymo proceso yra priverstos tapti mišku. Geriausiai ekologines funkcijas atlieka mišrus miškas, todėl turėtų būti išlaikoma pusiausvyra tarp jaunuolynų, brandžių miškų ir savo amžiaus ribą perkopusių medžių. Deja, Lietuva senesnių nei 100 metų medynų turi vos 4 procentus.
„Taip, jaunuolynai geriausiai sugeria anglies dioksidą, tačiau daugiausiai jo „užrakinta“ yra sengirėse. Matyt abi šios funkcijos yra vienodai svarbios. Kaip ir kitų ekosistemų apsauga, potvynių prevencija, taršos akumuliacija, gamtinio paveldo išsaugojimas ir kitos "paslaugos" kurias mums teikia miškai“, - teigia gamtininkas.
Portalui GRYNAS.lt pavyko išsiaiškinti, kaip yra vedama metinė miškų apskaita ir kodėl miškai „akyse mažėja“, o skaičiai, kalbantys visai ką kitą – didėja.
Lietuvos statistikos departamento specialistas Aleksandras Kaplanovskis patikino, kad kasmet prie jau esamo miškų ploto yra pridedami naujai sudaryti ar atkurti plotai, tačiau iškirsti miškų plotai nėra anuliuojami.
| Metai | Atkurta miškų, tūkst. ha | Iškirsta, tūkst. ha | Skirtumas, tūkst. ha | Plotas, tūkst. ha |
| 2002 | 10,6 | 10 | 0,6 | 2034 |
| 2003 | 10,9 | 9,8 | 1,1 | 2045 |
| 2004 | 11,1 | 9,8 | 1,3 | 2069 |
| 2005 | 11,5 | 8,8 | 2,7 | 2091 |
| 2006 | 11,2 | 8,9 | 2,3 | 2121 |
| 2007 | 11,4 | 8,7 | 2,7 | 2136 |
| 2008 | 11 | 8,6 | 2,4 | 2142,9 |
| 2009 | 9,7 | 9,1 | 0,6 | 2150,3 |
Pastaba: lentelėje pateikti miško atkūrimo ir kirtimų statistika - tik valstybinių miškų. Bendras miškų plotą sudaro privatūs ir valstybiniai miškai.
„O kam juos anuliuoti? Pagal įstatymą iškirstas miškas ir toliau lieka mišku, žemė nesikeičia, kaip priklausė miškui, taip ir liko jo, todėl skaičiuojant bendrą miškų plotą niekas neišskaičiuoja išskirstų miškų plotų“, - tvirtina ir generalinio miško urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis.
Tokios pat nuomonės laikosi ir miškų instituto miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriaus vedėja Liana Sadauskienė. Pasak jos, nieko keisto, kad iškirsti plotai yra laikomi miškais, o didėjantys miškų plotų duomenys yra laikomi objektyviais.
„Metiniai kirtimai sudaro nedidelį procentą, lyginant juos su esamu miškų plotu. Kasmet atsiranda naujų miškingų teritorijų, o senosios niekur nedingsta – iškirstos jos privalo būti atsodintos, todėl ta žemė visvien laikoma miško plotu”, - tikina L. Sadauskienė.
Kirtimos procentas gal ir nedidelis, tačiau ką galima pasakyti apie miško atsodinimo statistiką? Lietuvos ekologijos instituto darbuotojai 2000 m. – 2006 m. vykdė tyrimą, kurio metu stebėti žemės dangos pokyčiai miškuose ir gamtinėse teritorijose. Didžiąją dalį pokyčių sudarė kirtimai. Iškirsta buvo beveik 51 tūkst. ha miško plotų, deja, fiksuojami miško ataugimai buvo perpus mažesni ir siekė 27 tūkst. ha miško.
Miškų įstatymas reglamentuoja trijų metų miško atkūrimo laikotarpį, miškotvarkos specialistai teigia, kad vadinti plyną lauką – mišku, yra normalu.