Spalio pabaigoje sukako septyneri metai, kai Telšių kraštas bičiuliauja su Vokietijos Šteinfurto apskritimi. Iš pradžių – 2005-aisiais – bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašę tuomečiai apskričių vadovai. Lietuvoje panaikinus apskritis, draugystė nenutrūko – ji tęsiasi tarp buvusios Telšių apskrities – Plungės, Rietavo, Mažeikių ir Telšių – savivaldybių.
Akyliau apžiūrėjo miškus
Per tuos metus vokiečiai ir žemaičiai keitėsi įvairiausių profesijų atstovų delegacijomis, o šįkart akyliau rudenėjančius Žemaitijos miškus bent vieną vizito dieną panoro pamatyti ne tik profesionalūs miškininkai – Šteinfurto apskrities Greveno rajono miškų įmonės vadovas Theodor Lintel-Hoping, atsakingas už valstybinius ir privačius miškus, šios įmonės skyriaus vedėjas Thomas Loffle, bet ir jų bičiuliai iš apskrities administracijos, jos tarybos bei keletas aktyviausių bendruomenės narių.
Šimtmečio projektas
„Mūsų medelynas unikalus tuo, kad jis įkurtas supirkus žemę iš 5 ar 6 privačių asmenų. Daug vargome, bet dabar rezultatu džiaugiamės“, – mostelėjęs į 70 ha plotą prie Tausalo ežero svečiams pasakojo Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys. Jis nė kiek neperdėdamas šį medelyną pavadino urėdijos šimtmečio projektu.
Medelyno viršininkas Eugenijus Barniškis vokiečius supažindino su technine baze, papasakojo, kaip paruošiami medeliai prieš juos sodinant, aprodė spygliuočių ir lapuočių sodinukų plotus. Galbūt su urėdija užsimegs ir komercinių ryšių – Vokietijos miškininkai pasigėrėdami žvelgė į pušaičių daigus medelyne, kurių norėtų pirkti.
Tądien darbininkės medelyne sėjo giles. Vokiečiai aplankė moteris ir linkėjo, kad jų pasėtos gilės suoštų galingais ąžuolais žemaičių krašte.
Pasak urėdo B. Banio, ąžuoliukus pastaruoju metu labai perka privačių žemių savininkai, įveisdami juose naujus miškus ir už tai gaudami europinę paramą. Nežinia, kaip bus, kai ši parama baigsis.
Ąžuolai Žemaitijos giriose tesudaro apie 2 proc. Čia karaliauja eglės, pušys, beržai. Rūgščiose dirvose mūsų girių galiūnai auga lėtai, užtat Vokietijoje, kur vyrauja šarminis dirvožemis, 90-metis ąžuolas atrodo kaip mūsiškis 150 metų. Tačiau vokiečiai neturi tokių ištekinių pušų, kokių jie pamatė besilankydami Plungės girininkijoje.
Kertama, sodinama ir saugoma
Plungės girininkijoje svečius pasitiko girininko pavaduotojas Martynas Burvys. Tuokart suomiška miškakirtė „Ponsse“ plynai kirto 2 ha plotą Milašaičių miškų masyve. Urėdas svečiams papasakojo, kad telšiškiai ne tik drąsiai diegia naujas miško kirtimo technologijas, bet ir daugiausia iš šalies miškų urėdijų apleistose žemės ūkio žemėse įveisė naujo miško – per 10-metį įveista net 1 000 ha.
B. Banys papasakojo, kad daugiau nei 40 proc. Telšių miškų urėdijos miškų turi saugomų teritorijų statusą, veikia nacionalinis ir du regioniniai parkai. Urėdija turi 26 rekreacinius objektus. Ypač telšiškių pamėgta Ilgio ežero poilsiavietė, plungiškiai patenkinti sutvarkyta Platelių girininkijos Šeirės stovyklaviete. Bendradarbiaujant su Varnių regioniniu parku, įrengtas keturių kilometrų Jomantų pažintinis takas, leidžiantis objektyviai panaudoti šio parko gamtinius išteklius poilsio bei turizmo plėtrai.
Aprodė „Žvėrinčių“ ir akmenis
Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčius“ Laukstėnų kaime traukte traukia ekskursantus iš visos Lietuvos. Čia apsilankę vokiečiai stebėjo meškiną Timą ir gėrėjosi matydami, kaip medinčius Petras Dabrišius vaišina smaližių medumi. Stabtelėjo ir prie legendinės šernės Jadzės, ne vieno filmo herojės. „Su ja į medžioklę gali eiti kaip su šunimi“, – šypsodamasis pasakojo „Žvėrinčiaus“ šeimininkas. Domino lūšys, purkštaujančios aptvare, snaudžiantys apuokai. Pasirodė ir vilkai, medinčiaus „paprašyti“ išlįsti iš eglyno.
Vėliau P. Dabrišius aprodė jurtą ir pakvietė visus į akmenų ratą. Jame akmenys ne paprasti, o skirti 12 mėnesių. Kiekvienas svečias, medinčiaus nurodymu, stabtelėjo prie to akmens, kuris simbolizuoja jo gimtadienio mėnesį. O „Žvėrinčiaus“ šeimininkas ėjo nuo akmens prie akmens ir atskleidė, ką jie „kalba“ apie žmones.
Jau temo, kai prasivėrė „Vilkynės“ durys, kur ant kaimiškos krosnies garavo arbata, laukė užkandžių stalas su lietuvišku alumi.
Greveno miškų įmonės vadovas T. Lintel-Hoping padėkojo B. Baniui už malonų priėmimą. „Pamatėme modernų, savarankiškai dirbantį ir nenukopijuotą miškininkystės ūkį. Daug ko ir pasimokėme. Jūsų miško technika nė kiek nenusileidžia mūsiškei. Grįžęs į Vokietiją apskrities valdžiai perduosiu, kad tarp mūsų ir jūsų miško tarnybų būtų užmegzti dalykiniai ryšiai. Pristatysiu jus kaip būsimus partnerius“, – sakė svečias.
Iki kito karto!
Pasak vokiečių delegaciją lydėjusio ir keletą dienų su svečiais praleidusio Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyriaus vedėjo Vaclovo Vaičekausko, svečiai turėjo ir kitų pramogų: du pusdienius medžiojo su Rietavo ir Plungės medžiotojų būreliais, lankėsi Platelių nacionaliniame parke ir kitur.
O prisiminus praėjusius bendradarbiavimo metus būtų negražu nutylėti, jog geradariai vokiečiai iš Šteinfurto apskrities ypač parėmė Telšių, Plungės ir Mažeikių ligonines, dovanodami joms apie 300 lovų. Žemaičių sostinėje pas ligonius skuba du vokiški greitosios medicinos pagalbos automobiliai, tokį automobilį gavo ir plungiškiai.
Ne vien medikai vyko vieni pas kitus, bet ir ugniagesiai: rietaviškiai patenkinti priešgaisriniu automobiliu, telšiškiams dovanota įranga gaisrinėms žarnoms plauti ir joms džiovinti.
Vieni kitiems rankas spaudė apskrities savivaldybių žiniasklaidos ir kultūros darbuotojai, smagiai laiką Vokietijoje leido telšiškių ansamblis „Spigėns“, vokiečių dūdos maršus trenkė dūdorių krašte Rietave, o Mažeikiuose žemaičius linksmino mišrus vokiečių choras.
Po Naujųjų metų Telšių, Plungės, Mažeikių ir Rietavo profesinių mokyklų atstovai turėtų vykti į Vokietiją susipažinti su šios šalies profesinio rengimo sistema.