Kokia bauda už naftos išliejimą teisinga?

Teisingumas – nevienalytė sąvoka. Demokratinės valstybės teigia, kad teisingumas – pamatinė visuomenės vertybė ir praktikoje dažnai naudoja atkuriamąjį teisingumą, kai už „neteisingą“ veiklą“ yra skiriamos piniginės ar kitokios baudos. Bet kaip teisingai nustatyti baudos dydį, kai padaryta žala yra nepamatuojama?

2011 m. lapkričio pradžioje Brazilijos teritoriniuose vandenyse, viename kompanijos „Chevron“ naftos gręžinyje įvyko avarija ir į jūra pateko 3 tūkst. barelių naftos. Brazilijos valdžia kompaniją nubaudė 28 mln. JAV dolerių (toliau – dolerių) bauda. Kiekvienas barelis naftos buvo įvertintas daugiau nei 9300 dolerių. Gruodžio viduryje „Chevron“ buvo iškeltas papildomas 11 mlrd. dolerių ieškinys, dėl saugos taisyklių nesilaikymo ir žalos gamtai.

Per didžiausią istorijoje naftos avariją 2010m. Karibų jūroje, kompanijos „BP“ gręžinys „Deep Horizon“ į aplinką paskleidė daugiau nei 4,9 mln. barelių naftos. Naftos tekėjimas iki šiol nesustabdytas. Pagal galiojančius JAV įstatymus, „BP“ negalės būti skirta didesnė bauda nei 4000 dolerių už vieną barelį. Taigi, maksimali suma, kurią gali tekti mokėti sieks bent 19,6 mlrd. dolerių.

Abu atvejai pagal padarytą žalą yra visiškai skirtingi, tačiau baudos dydžio proporcija smarkiai skiriasi. Žinoma, kiekviena valstybė turi savo įstatymus ir pagal juos taiko nuobaudas, bet dažnai naftos išsiliejimai pakenkia ne tik ai valstybei, kurios teritorijoje įvyko avarija bet ir aplinkinėms. Užterštose teritorijose gyvena gyvūnai, kurie migruoti gali ne po vieną šalį, tad žala dažnai nebūna lokali.

Brazilijos pareigūnai aiškino, kad kai kalbama apie žalą gamtai – pasigailėjimo teršėjams nebus. Nors aprašytas 11 mlrd. ieškinys gali būti ir politizuotas, bet JAV žiniasklaidoje pasirodė raginimų griežtinti baudas už naftos išliejimus ir apskritai už aplinkos taršą. Anot „New York Times“ laikraščio priedo „Ecocentric“, milžiniškos baudos paskatintų kompanijas pagalvoti dukart prieš imantis rizikingų projektų, skubant užbaigti projektus ar nesilaikyti saugos taisyklių. JAV Senatui jau įteikti keli siūlymai sugriežti saugos reikalavimus, bet tai daugiau „kosmetiniai“ įstatymų pataisymai.

„BP“ bauda dar neskirta. Prieš kompaniją iškelta dešimtys tūkstančių privačių ieškinių, o JAV teismai dar tebenagrinėja bylą. Biologai teigia, kad naftos padaryta žala gamtai yra nepamatuojama, o pasekmės bus jaučiamos dar labai ilgai. Mokslininkai įsitikinę, kad jokia suma nepadės visiškai panaikinti avarijos padarinių, o tik juos sušvelnins. „BP“ pažadėjo, kad sumokės už visus valymo darbus, bet teisme bylinėsis dėl baudos dydžio.

Grįžtant prie pradinio klausimo, tad kiek ir kam turėtų mokėti naftos avarijų kaltininkai? Klausimas retoriškas, nes valdžios supranta, kad nafta gyvybiškai reikalinga jų šalių ekonomikoms.