Augant ekonomikai ir vartojimui komunalinių, atliekų kiekis Europos Sąjungoje (ES) didėja. 2004 metais kiekvienam Europos gyventojui vidutiniškai teko 460 kg komunalinių atliekų, prognozuojama, kad iki 2020 metų šis kiekis padidės iki 580 kg per metus.
Nors Lietuvai ES direktyvose yra numatyti įsipareigojimai įvykdyti atliekų tvarkymo užduotis, tenka pripažinti, jog ne visomis atliekomis, kurios teršia mūsų žemę, yra pasirūpinta valstybės lygmeniu. Viena iš atliekų, kuri atėjus pavasariui ir nutirpus sniegui rėžte rėžia akį - cigarečių nuorūkos.
GRYNAS.lt domisi, ne tik kur dingsta nuorūkos, kokia šių atliekų žala gamtai, bet ir tuo, ar įmanoma jas panaudoti kaip antrinę žaliavą bei, kiek rūkaliui netinkamoje vietoje numesta nuorūka gali patuštinti kišenes.
Pasak Vilniaus atliekų vežėjos bendrovės „VSA Vilnius“ pardavimų projektų vadovo Vido Starkaus, surūkytų cigarečių kiekis išties įspūdingas – pasaulyje per metus į rinką patenka apie 4500 mlrd. cigarečių, vadinasi, lieka tiek pat ir nuorūkų. Tyrimų duomenimis, lietuviai per metus vidutiniškai surūko apie 4 mlrd. cigarečių, tik nedidelė nuorūkų dalis nugula sąvartynuose, likusios – kur papuola.
Tiems, kurie mano, kad cigaretės nuorūka viso labo menka ir greitai suyranti šiukšlė, VSA atstovas siūlo neapsigauti. „Nuorūka yra kenksminga atlieka ir būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti kenksmingiausias medžiagas, kurios išsiskiria rūkymo metu. Filtras, irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje – dar ilgiau“, - teigia V. Starkus.
Anot LR Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausiosios specialistės Raimondos Karnackaitės, tokių atliekų tvarkymas išties nėra atskirai reglamentuotas Lietuvoje, o pagrindinis dėmesys yra skiriamas kitoms prioritetinėms atliekų tvarkymo sritims. „Kadangi Lietuvos visuomenė žengia tik pirmuosius žingsnius rūšiuojant atliekas, palyginti su tokią patirtį turinčiomis valstybėmis, daugiausia dėmesio yra skiriama pagrindinių buityje susidarančių atliekų: popieriaus, stiklo ir plastiko rūšiavimui“, - apie valstybinius prioritetus atliekų tvarkymo srityje kalbėjo R. Karnackaitė.
Nuorūka – antrinė žaliava, kurią galima panaudoti tikslingai?
Nors Kinijos mokslininkai dar 2010 metais sukūrė finansiniu požiūriu įgyvendinamą cigarečių nuorūkų perdirbimo procesą, kurio metu išgaunamos filtrams pagaminti naudojamos vertingos cheminės medžiagos, kol kas neskelbiami jokie realūs planai įkurti nuorūkų perdirbimo gamyklas.
„Pats filtras turi savyje medžiagų, kurios gali būti naudojamos nerūdijančio plieno gamyboje arba tiesiog, kaip medžiagos stabdančios metalų koroziją. Tačiau tai nėra plačiai naudojama technologija praktikoje“, - teigia VSA atstovas. Specialistas teigia, kad šios atliekos perdirbimo procesas – ateities klausimas, kuris reikalauja nemažai lėšų ir įdirbio.
Dar 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybė ėmės kovoti su rūkančiųjų abejingumu gamtai. Už bet kur numestą nuorūką yra taikoma administracinė atsakomybė. Administraciniame teisės pažeidimų kodekse yra numatyta – už rūkymą neleistinose vietose skiriamas įspėjimas arba 20-50 litų bauda. Už ne vietoje numestą nuorūką arba šiukšlinimą – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. Ši tvarka galioja visose savivaldybėse.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas GRYNAS.lt Andžej Dinikis teigia, kad sostinėje per 2011 metus buvo nubausta apie 100 asmenų, kurie mėtė nuorūkas ar kitas šiukšles.
Skaičiai nėra įspūdingi, atsižvelgiant į tai, kad miesto parkuose, pakelėse ar daugiabučių namų kiemuose šių nuorūkų kiekis ir matomi pažeidimai yra dideli ir akivaizdūs.
Tiesa, Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigia, jog tokia pat administracinė atsakomybė - įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų už ne vietoje numestą nuorūką yra taikoma ne tik mieste, bet ir paplūdimiuose. Anot ekologės, Palangos savivaldybėje yra nemažai svarstymų visiškai uždrausti rūkyti paplūdimiuose, įrengiant rūkymui skirtas zonas, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas iki galo ir vis dar išlieka valdininkų diskusijų objektu.
GRYNAS.lt domėjosi, kokios nuobaudos gresia rūkaliams, numetantiems nuorūką ne tik miestuose, bet ir žaliose zonose – miškuose. Nors bausmes už aplinkos teršimą numato šalies Administracinės teisės kodeksas, miške, anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Dautarto, nuorūka nėra toks didelis blogis. „Už numestą nuorūką miške neskiriame jokių baudų, nes yra ir didesnių taršos bei pažeidimo atvejų miškuose. Sukontroliuoti ar išaiškinti pažeidėją, numetusį nuorūką miške – beveik neįmanoma“, - tvirtino J. Dautartas, kuris leido suprasti, kad „mažytė“ nuorūka nėra tokia kenksminga šiukšlė, kaip antai, padanga ar kitos stambiagabaritės atliekos, kurių apstu Lietuvos miškuose.
Nors 2007 metų rinkos tyrimų kompanija „AC Nielsen Baltics“ kartu su Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių tyrimų institutu atliko tyrimą, kurio duomenimis paaiškėjo, jog lietuviai yra labiau susirūpinę klimato kaita ir aplinkos problemomis nei kaimyninių valstybių gyventojai, šiukšlinimo situacija mūsų šalyje kol kas išlieka problematiška. Pagrindinis sprendimo būdas, anot ekspertų, kuris gali šią problemą išspręsti kiek įmanoma greičiau ir efektyviau – žmonių švietimas ir jų sąmojingumo ugdymas. Teigiama, jog reikėtų jau mokykloje skiepyti vaikams atliekų rūšiavimo, gamtos tausojimo principus, kad šalies piliečiams tai taptų įprastu ir savaime suprantamu dalyku, o ne valstybės valdininkų primetama prievole.