Meldinėms nendrinukėms nykstant visame pasaulyje, Lietuvoje gamtosaugininkai intensyviai imasi svarbiausių rūšies buveinių atkūrimo darbų rytinėje Kuršių marių pakrantėje, Nemuno deltoje ir Žuvinto biosferos rezervate. Baltijos aplinkos forumo koordinuojamo šios rūšies apsaugai skirto projekto partneriai veiklas planuoja panaudodami naujausias mokslo žinias ir užsienio gamtosaugininkų sukauptą patirtį.
„Rengdamiesi meldinės nendrinukės buveinių atkūrimui, atlikome rūšies apskaitą ne tik projekto teritorijose, bet ir kitose šiai rūšiai svarbiose vietose Lietuvoje. Kruopščiai išanalizavome augalijos sudėtį perimvietėse, taip pat čia dirbo mokslininkai iš Vokietijos, atlikę perėjimo sėkmingumo tyrimus. Palaikome glaudų ryšį su Nemuno deltos ūkininkais, kurių pievose šis paukštis peri,“ – pasakoja projektui vadovaujantis Žymantas Morkvėnas.
„Galime drąsiai teigti, kad šiandien apie šią rūšį žinome daugiausiai ir todėl galime parinkti tinkamas apsaugos priemones atsižvelgiant į sąlygas kiekvienoje konkrečioje teritorijoje, kurioje dirbame“, – sako jis. Šią vasarą yra atliekami papildomi vandens savybių ir augalijos tyrimai, kurių pagrindu numatytos priemonės bus toliau tobulinamos. Pasak Baltijos aplinkos forumo direktoriaus, visi šie duomenys yra prieinami institucijoms, atliekančioms valstybinę rūšių apskaitą.
Naujausių apskaitų duomenimis Lietuvoje šiemet priskaičiuota 63-64 sąlyginių porų, iš jų – maždaug pusė paukščių perėjo Tyrų pelkėje Kliošių kraštovaizdžio draustinyje. Šioje svarbioje meldinės nendrinukės perimvietėje buveinės atkūrimo darbus vykdanti Kretingos miškų urėdija šiemet jau nušienavo apie 70 ha nendrynų.
Susitarus su ūkininkais, kurie sutiko atidėti šienavimą iki liepos mėn., kol paukščiai išves jauniklius, šiemet pavyko apsaugoti dar maždaug trečdalį populiacijos. Be to, daugiau kaip 50 ha Šyšos pievų projekto partneriai padės palaikyti tinkamos būklės talkindami ūkininkams, kurie neturi galimybės patys šienauti.
„Derybose su ūkininkais taip pat paaiškėjo, kad kai kurios agrarinės aplinkosaugos priemonės bei sąlygos, taikomos tiesioginėms išmokoms gauti, kartais kertasi su gamtosaugos tikslais. Dėl to kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją prašydami atlikti būtinus pataisymus“, – sako Ž. Morkvėnas.
Su nendrynais kovojama ir Tulkiaragės vasaros polderyje, kur projekto partnerė bendrovė „Goldengrass“ tęsia pernai pradėtus buveinės atkūrimo darbus 400 ha teritorijoje. Nendrynai ir krūmynai 300 ha plote taip pat kertami Žuvinto biosferos rezervate, kur meldinės nendrinukės pirmą kartą aptiktos prof. Tado Ivanausko prieš daugiau kaip pusšimtį metų.
„Reali praktinė šių gamtotvarkos darbų nauda yra ta, kad kitąmet Lietuvoje bus keliais šimtais hektarų daugiau meldinei nendrinukei tinkamų perėti buveinių,“ – teigia Arūnas Pranaitis, Žuvinto biosferos rezervato direktorius.
Turint omenyje tai, kad grėsmė išnykti šiai rūšiai šiandien yra realesnė nei bet kada, viksvinių pievų atkūrimo darbai yra gyvybiškai svarbūs gelbėjant kiekvieną paukštį.
Retos rūšies apsaugai skirtos iniciatyvos pažangą palankiai įvertino ir liepą Lietuvoje lankęsi Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės ekspertai.
Meldinė nendrinukė yra sparčiausiai nykstantis žvirblinis paukštis Europoje. Dėl sausrų žemavietėse šiemet dar trečdaliu mažiau paukščių sugrįžo į perimvietes Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.
Daugiau informacijos: www.meldine.lt