Koralų rifais besirūpinantys ekologai galų gale atsakė į ilgai juos gluminusį klausimą. Elnio ragus primenantys koralai Acropora palmata, suteikiantys vertingą prieglobstį jūrų gyvūnijai, kadaise buvo pagrindinė Karibų koralinių rifų sudėtinė dalis. Tačiau „Koralų miško raudonmedžio“ kiekis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 90 proc., iš dalies dėl labai užkrečiamos baltųjų raupų ligos, kuri apnuogina baltąjį koralo skeletą ir naikina jo audinį, skelbia sciencemag.org.
Dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui duomenų rinkimo ir analizės, mokslininkai nustatė ligos priežastį: tai yra žmogaus išmatos. Mokslininkų atradimas pateikė pirmą ligos pernašos nuo žmogaus į bestuburius pavyzdį ir gali padėti sustabdyti ligos plitimą.
„Tai yra iš tiesų svarbus darbas“, - sakė koralų tyrinėtojas Pasaulinio koralinių rifų aljanso, įsteigto Kembridže (JAV) mokslininkas Thomas Goreau.
Prieš devynerius metus mokslininkų grupė, vadovaujama ekologų Kathryn Sutherland, kuri dabar dirba Rollins koledže (JAV) bei Jameso Porterio iš Georgia universiteto (JAV) baltuosius raupus susiejo su bakterija Serratia marcescens, kurios esama žmogaus ir kai kurių kitų gyvūnų žarnyne. Žmonėms šios bakterijos gali sukelti kvėpavimo ir šlapimo takų infekcijas. Tačiau nors K. Sutherland su kolegomis manė, jog pagrindinis įtariamas šių bakterijų šaltinis yra žmogaus išmatos, į vandenį besisunkiančios per Florida Keys porėtas uolienas, į kurias patenka iš skylėtų kanalizacijos talpų, mokslininkai negalėjo įrodyti, kad ligos sukėlėjas nėra salyno elniai, katės, žuvėdros ar bet koks kitas Karibų regione gyvenantis gyvūnas, kurio žarnyne gali veistis S. marcescens. „Būta pagrįsto skeptiškumo – pernelyg lengva buvo rasti kitų galimų kaltininkų“, - sakė J. Porteris.
Mokslininkai daugelį metų rinko Serratia marcescens mėginius iš sveikų ir apkrėstų koralų, žmonių bakterijų mėginius iš vandens valymo įrenginių Key West saloje ir iš kitų gyvūnų. Norint nustatyti kiekvieno mėginio genetinius ypatumus mokslininkai juos paveikė fermentu, kuris suskaido bakterijos genomą atradus specifinę genų seką.
Kiekvienos atmainos genomas nežymiai skiriasi, todėl visiems mėginiams buvo būdingas unikalus suskaidymas. Palyginus visų mėginių skaidymus mokslininkai nustatė, kad visiškai tiksliai atitiko tik du mėginiai: Serratia marcescens mėginys iš baltaisiais raupais sergančių koralų ir bakterijų, paimtų iš vandens valymo įrenginių.
Norint panaikinti bet kokias likusias abejones, mokslininkai laboratorijoje augino sveikus, bakterijomis neužkrėstus koralus ir vėliau juos užkrėtė žmonėms būdinga bakterijų atmaina. Vos per keturias dienas sveikam koralui pasireiškė baltųjų raupų požymiai. Tyrimo rezultatai skelbiami recenzuojamame leidinyje „PLoS ONE“.
Pasak J. Porterio, šis atradimas turės rimtos įtakos Florida Keys ir Karibų salynams, kuriems turizmas kasmet atneša milijardus dolerių pajamų.
Mokslininkai tikisi, kad jų duomenys paskatins karibų bendruomenes patobulinti savo nuotėkų vandenų apdirbimo įrangą ir skylėtas talpas, netinkamas šio regiono geografijai bei geologijai, pakeisti vandens valymo kompleksais. Pasak mokslininkų, Key West saloje 2001 metais pakeitus vandens valymo metodus neužfiksuotas nė vienas baltųjų raupų atvejis.