Šiukšlintojų mažėja
Jokia paslaptis, kad, atšilus orams, lietuviai pradeda nacionalinių, regioninių parkų lankymo maratoną. Norintys pabūti labiau laukinėje gamtoje, traukia į mišką. Tačiau džiugias pasivaikščiojimo nuotaikas temdo bešeimininkės komunalinės, statybinės atliekos, kurių mūsų gamtoje dar tikrai yra. GRYNAS.lt pasiteiravo saugomų teritorijų atstovų ir miškininkų, ar mažėja šiukšlinimo gamtoje atvejų. Pašnekovai, laimei, vienbalsiai tvirtino, kad bešeimininkių atliekų gamtoje mažėja, tačiau vis dar tenka kovoti su šiukšlintojais.
Aukštaitijos nacionalinio parko visuomenės informavimo specialistė Rimutė Rutkauskaitė sako, kad šiukšlinimas parke mažėja, o šiuo metu parko darbuotojai daugiausiai atliekų randa likusių nuo rudens-žiemos parko lankymo sezono. Anot pašnekovės, dažniausiai randama komunalinių atliekų.
„Šiukšlinimas mažėja, žmonės tampa sąmoningesni. Tai pastebi ne tik parko darbuotojai, bet ir lankytojai, keliaujantys po visą šalį. Aktyviau vykdomos įvairaus pobūdžio atliekų surinkimo akcijos savivaldybėse, darbovietėse, prekybos centruose“, – tikina R. Rutkauskaitė.
Pašnekovė tęsia, kad parkas organizuoja talkas, akcijas, bei viešina kitų organizacijų švarinimosi iniciatyvas.
„Dažnai organizacijos pačios į mus kreipiasi, norėdamos tokioje akcijoje sudalyvauti. Yra pasitaikę atvejų, kai tarp šiukšlių buvo aptikta ir komunalinių atliekų su asmenine informacija, tokiais atvejais šiukšlintojai randami lengvai. Užtenka su jais pasikalbėti ir įspėti. Žmonės susitvarko geranoriškai“, – tikina R. Rutkauskaitė.
Aukštaitijos nacionalinio parko atstovė sako, kad šiukšlinimo priežastimis gali būti tinginystė, sąmoningumo trūkumas. Nors kai kurie gyventojai skundžiasi, kad parkuose per mažai arba visai nėra šiukšliadėžių, R. Rutkauskaitė tikina pastebinti, jog kuo mažiau parke šiukšliadėžių, tuo mažiau bešeimininkių atliekų.
„Manau, kad žmonės arba šiukšlina, arba ne. Vietovėse, kur šiukšlių dėžių nėra, dažniausiai mėtosi kelios pavienės šiukšlėse. O štai kur šiukšliadėžės stovi, sakykim, stovyklavietėje, randame atvežtus maišus šiukšlių“, – tikina pašnekovė.
Gyventojų prašo šiukšles išsivežti
Neries regioninio parko paveldo komunikacijos specialistė Karolina Želvė taip pat sutinka, kad šiukšlinimo tendencijos gerėja, šiukšlintojų mažėja.
„Šiukšlinimo tendencijos geros, jų mažėja, tačiau pasitaiko pavienių atvejų. Po žiemos Nerimi visuomet atplaukia daugiau ar mažiau šiukšlių, dažniausiai įvairaus plastiko, kuris po ledonešio ir potvynio „nusėda“ Neries pakrantėse. Tokias šiukšles kasmet pavasarį surenkame“, – pasakoja K. Želvė.
Anot specialistės, Neries regioniniame parke retai, tačiau keliose vietose ir didesniais kiekiais, aptinkama statybinių atliekų. Buitinių šiukšlių ir lankytojų paliekamų šiukšlių pastebimai mažėja.
„Statybinių atliekų, nes esame netoli Vilniaus, kurio pakraščiuose vyksta intensyvios statybos, daugėja (jei jau atveža, tai išverčia didelius jų kiekius). Jei tik įmanoma, bandome nustatyti šiukšlintojų tapatybes ir tuomet jie yra priversti sutvarkyti, ką prišiukšlino. Jei šiukšlintojų nenustatome, savomis jėgomis bei su miškininkų pagalba sutvarkome ir išvežame šiukšles“, – sako K. Želvė.
Neries regioninio parko atstovė taip pat tikina, kad šiukšliadėžių gamtoje turėtų būti kuo mažiau. Anot jos, maistu kvepiančias šiukšles iš šiukšlių dėžių ištraukia, išdrasko laukiniai žvėrys, kurie gali net praryti plastiko ir kt. šiukšles. Taip pat nemažai šiukšlių iš šiukšliadėžių išnešioja vėjas, o didelės gamtinės teritorijos neįmanoma apvažiuoti kasdien ir surinkti šiukliadežėse esančias šiukšles.
„O po kelių dienų jos jau skraidžioja po visą mišką. Todėl mūsų regioniniame parke šiukšlių konteineriai stovi tik pažintinių takų pradžios ar pabaigos taškuose, o šiukšliadėžių išvis atsisakome. Mokome ir diskutuojame su lankytojais, kad gamtoje šiukšles, net ir įdėtas į šiukšliadėžę, palikti nevalia. Ką atsivežei – išsivežk“, – informuoja K. Želvė.
Šiukšliadėžių kiekio mažinimas lankomose vietose yra visai nesena priemonė, kovojant su šiukšlėmis saugomose teritorijose. Pirmieji tokią praktiką pradėjo taikyti kitų Europos šalių didieji nacionaliniai parkai.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyr. specialistas Tadas Stankevičius pasakoja, kad pavasarį ir šių parkų teritorijose daugiau pastebimos pernykštės atliekos, kurios per žiemą buvo po sniegu. Anot pašnekovo, parkuose dominuoja skirtingų rūšių šiukšlės.
„Skirtingais metų laikais dominuoja skirtingų rūšių šiukšlės. Šaltuoju metų laiku paliekamas nemažas kiekis vienkartinių kavos ir arbatos puodelių, o šiltuoju metų laiku – tuščios gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų bei maisto pakuotės. Šios pakuotės ne visada paliekamos tvarkingai šiukšliadėžėse, kur joms ir būtų vieta, ir iš kur jas paprasčiau surinkti bei išvežti. Paliktos šalia šiukšliadėžių dažnai yra nupučiamos vėjo toliau į pamiškę ar mišką, o žiemą jas užsninga. Todėl jos sunkiai matomos, o gan dažnai, šiukšles sunku surinkti dėl to, kad prišąla prie žemės“, – pasakoja T. Stankevičius.
Jis tęsia, kad pavasarį, nutirpus sniegui, pasimato per žiemą paliktos atliekos. Vis dar yra komunalinių ir stambiagabaričių atliekų parkuose atsikratymo atvejų, kai žmonės atveža ir išmeta lovas, čiužinius, spintas, statybines atliekas, automobilių dalis, tepalų pakuotes, kartais ir didelius kiekius maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.
„Įvedus taros užstato mokestį Lietuvoje, ženkliai sumažėjo šios rūšies pakuočių, tačiau pastaraisiais metais gan išpopuliarėjo vienkartiniai kavos ir arbatos puodeliai, todėl šių atliekų kiekis padidėjo. Kitų šiukšlių kiekis nežymiai mažėja“, – pastebi specialistas.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija tikisi, jog parkų lankytojai geranoriškai nepaliks šiukšlių ir jas išsineš su savimi. Kaip pasakoja T. Stankevičius, parkai turi gražų pavyzdį Kalvarijos Kryžiaus kelio komplekse, kuris priskirtas istoriniam draustiniui, ir kuriame saugomas kultūrinis paveldas bei siekiama, pagal galimybes, šią teritoriją su istoriniais objektais išsaugoti autentišką.
„Čia turime įrengę tik 2 šiukšliadėžes, vieną jų tako pradžioje ir kitą jo pabaigoje, o šiukšlių šiame take lankytojai nepalieka. Turime pavyzdžių, kur šiukšliadėžių atsisakome, kadangi prie jų žmonės nuolatos palikdavo buitinių atliekų maišus, turbūt, galvodami, kad tvarkydami šiukšliadėžę išvešime ir jų paliktas atliekas. Panaikinus šiukšliadėžes, piliečiai nebepalieka ten šiukšlių. Mes turime ilgametę takų priežiūros patirtį ir numatome, vietas, kuriose tikrai reikalingos šiukšliadėžės“, – tikina pašnekovas.
Miškininkai nuolat prižiūri teritoriją
Miškininkai taip pat džiaugiasi, kad šiukšlių pamiškėse po truputį mažėja. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas tikina, kad miškuose mažiau šiukšlių dėl pastovaus miškininkų darbo saugant miškus bei didėjančio visuomenės sąmoningumo. Daugėja gamtai neabejingų piliečių, kurie ne tik patys neteršia gamtos, bet ir sudrausmina kitus, kurie šiukšlina.
„Džiaugiamės, kad surenkamų padangų, taip pat kitokių atliekų, tokių kaip komunalinės, statybinės ir stambiagabaritės, kiekis kasmet po truputį mažėja. <....> Vis dažniau apie piktybinius miško šiukšlinimo atvejus pranešama miškininkams arba aplinkosaugininkams. Tokiais atvejais, operatyviai sureagavus, neretai pavyksta šiukšlintojus užklupti pažeidimo darymo vietoje ir skirti baudas“, – komentuoja pašnekovas.
Jis primena, kad miško apsaugos specialistai tiria visus užfiksuotus miško šiukšlinimo atvejus. Stebimos teritorijos, apklausiami liudytojai, miško apsaugai vykdyti pasitelkiamos ir vaizdo kameros, kurios stebi labiausiai šiukšlintojų pamėgtas miško vietas. Informacija apie užfiksuotus pažeidimus perduodama teisėsaugai.
Gresia baudos
Šiukšlės gamtoje baisiai teršia aplinką, bjauroja kraštovaizdį, o jei nėra surenkamos, irdamos teršia gruntą, gruntinius vandenis, nuodija aplink želiančius augalus.
GRYNAS.lt primena, kad aplinką šiukšlinančiųjų laukia administracines baudos. Aplinkos užteršimas mažesniu kaip 100 kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 Eur.