Neturi galimybių nušienauti
Ūkininkai ir kiti žemės plotų savininkai, rudenį nenušienavę laukų, pavasarį suranda nevykusią išeitį, kaip greitai ir be didelių asmeninių nuostolių atsikratyti aukštos žolės. Jie nusižengia įstatymams ir žolę padega. Tiesa, kartais ir ne žemės ploto savininkai, o neatsakingi asmenys, tyčia ar netyčia ant sausos žolės numetę nuorūką arba degantį degtuką.
Aplinkos ministerija informuoja, kad vien praėjusiais metais ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas.
GRYNAS.lt pavyko surasti ūkininką Algimantą, kuris nenorėjo atskleisti savo gyvenamosios vietos. Jis jau keletą pavasarių iš eilės padega savo sklype nenušienautą žolę. Vyras teisinasi, kad karvių, nuėdančių žolės perteklių, jis nelaiko, o nušienauti tokį plotą žemės jam jau nebeleidžia jėgos.
„Aš nenoriu labai daug komentuoti, bet galiu pasakyti tiek, kad man jau amžius nebeleidžia nušienauti tokį plotą, o karvių mes jau seniai nebelaikom - neapsimoka šiais laikais. Žemė yra tarp dviejų smėlio takų, gyvenamųjų pastatų aplink nėra, toliau vos keli žmonės gyvena. Sena žolė nudega ir po to atauga maža, nauja. Gal ir blogai darau“, – svarsto ūkininkas.
Sunaikinamas dirvožemis
Vis dėlto gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad gaisro metu būtent dirvožemiui ir padaroma bene didžiausia žala.
„Paviršiniame dirvožemio sluoksnyje, praktiškai kiekviename kvadratiniame metre, yra dešimtys tūkstančių smulkiųjų dirvožemio bestuburių. Jeigu dirvožemis yra trąšus, derlingas – tai būtent jų nuopelnas. Bet, kai uždegama žolė, visi dirvožemio bestuburiai žūsta. Ugnis paviršinį dirvožemio sluoksnį palieka negyvą. Turi praeiti labai daug laiko, kol vėl viskas atsistato“, – aiškina specialistas.
Anot jo, be galo didelė žala gaisro metu daroma ir patiems augalams.
„Svarbiausia, kokį poveikį gaisrai daro gamtai. Jau dabar pradeda sprogti daugelis pirmųjų ankstyvųjų pavasario augalų. Todėl degant žolei nudega visi augimo kūgeliai, visos viršūnės, ūgliai, daigai. Labai daug augalų rudenį išbarsto savo sėklas ir jos guli žemės paviršiuje, o pavasarį pradeda dygti. Per gaisrus žemės paviršiuje būna tokia aukšta temperatūra, kad praktiškai visos tos sėklos sudega“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Naikinamos paukščių, vabzdžių rūšys
Gamtininkas tęsia, kad dėl žolės padegimo nukenčia ir varliagyviai, kurių migracija per pievas kaip tik ir prasideda pavasarį. Be to, per gaisrą žūva ežiai, kiškiai, paukščiai.
„Šiemet – jau yra antroji pilkųjų kiškių vada. Jeigu bus sukeltas gaisras, žus ir kiškių jaunikliai. Be abejo, žūtų ir pempės bei didžiosios antys. Tai – paukščiai, kurie peri ant žemės“, – tvirtina S. Paltanavičius.
Gamtininkas priduria, kad gaisrai yra veiksnys, kuris gali skatinti procesus, lemiančius klimato kaitą. Tai GRYNAS.lt jau yra sakęs ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros vedėjas Saulius Vasarevičius. Anot jo, bet koks degimas turi didelės įtakos šiltnamio efektui.
„Visų pirma, degimo metu išsiskiria anglies, azoto oksidai. Taip pat kietosios dalelės ir kiti pavojingi junginiai. Patekęs į atmosferą anglies dioksidas turi įtakos šiltnamio efektui, kuris daro įtaką klimato kaitai. Aišku, didėja ir oro tarša. Ypač tai pastebima ne vėjuotą dieną, kai teršalų koncentracija ore gali žymiai padidėti. Tuo tarpu vėjuotą dieną teršalai greičiau išsisklaido“, – kalbėdamas apie degimo procesą aiškino specialistas.
Pasišalina negyva organika?
Degant žolei daroma didžiulė žala aplinkai, tačiau Gamtos tyrimų centro entomologas dr. Eduardas Budrys neskuba teisti žolės padegėjų. Anot jo, negyva organika, susikaupusi nepjautoje žolėje, turi kažkur dingti.
„Visų pirma, jei kaupiasi kažkokia negyva organika, ji turi kažkur dingti. Normaliai tokia žolė yra suėdama, pavyzdžiui, karvių ir kitų žolėdžių gyvūnų. Dabar, kai jų pievose vis mažiau, daugėja tyčinių žolės padegimų. Anksčiau žmonės viską nušienaudavo“, – tvirtina E. Budrys.
Mokslininkas tęsia, kad tam tikra prasme, degant kai kuriems augalams, jie laisvina sau galimas augimo teritorijas.
„Pavyzdžiui, Australijoje gaisrus labai sunku užgesinti, nes ten augalai yra pilni eterinių aliejų, kurie labai lengvai užsiliepsnoja. Pas mus tokio tipo yra pušynai. Jos „prasivalo“ sau kelią, konkuruodamos su kitais augalais: pačios būdamos nelabai degios, degdamos jos uždega kitus augalus ir taip atsilaisvina sau plotą“, – mano entomologas.
Bet čia pat jis priduria, kad gaisro metu žūva įvairios vabzdžių rūšys, todėl mažėja gamtinė įvairovė.
Efektyviausia priemonė – viešumas
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad mažinti žolės gaisrų skaičių labiausiai padeda viešumas.
„Už žolės neteisėtą deginimą yra labai aiškiai reglamentuotos baudos. Manome, kad bent jau šiuo metu baudos yra pakankamos. Reikia prisiminti ir tai, kad už žolės deginimą ūkininkams gali būti mažinamos tiesioginės išmokos. Ministerija mato, kad tikrai tikslinga vykdyti viešinimo kampaniją dėl žolės deginimo. Šiemet ją pradėjome daug anksčiau: ne tada, kai jau pradedama deginti žolė, o daug anksčiau, kuomet kai kur dar būta ir sniego“, – teigia M. Norbutas.
Viceministras tęsia, kad anksčiau žolės deginimo atvejų būdavo užfiksuojama kur kas daugiau, tačiau, kai ministerija ėmėsi prevencinės viešinimo politikos bei baudų taikymo, žolės degintojų sumažėjo.
„Anksčiau žolės degintojų buvo kur kas daugiau, dabar jų sumažėję. Kai atsirado sankcijos ir baudos, buvo pradėtos vykdyti viešinimo kampanijos, tai tų atvejų tikrai mažėja“, – prisimena M. Norbutas.
Aplinkosaugininkai dalija baudas
Pastaraisiais metais, matant akivaizdžią žolės padegimo žalą gamtai, aplinkosaugininkai vyko į planinius ir ne planinius reidus. Už žolės degintojų sudrausminimą atsakingos miestų ir rajonų aplinkos apsaugos agentūros. Jos ne kartą yra skyrusios baudas ne tik už žolės padegimą, bet ir jos nepriežiūrą.
Aplinkos ministerija informuoja, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.
Tiesa, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjas Andrius Masiokas yra sakęs, kad, nepaisant nemažų baudų, žolės degintojų vis dar yra, todėl aplinkosaugos pareigūnai nuolat tikrina apylinkes.
„Pavasarį yra vykdoma akcija kartu su priešgaisrine tarnyba dėl deginamų pievų. Mes važiuojame į reidus, kurie trunka porą savaičių. Kada vykdomi reidai, padiktuoja pati gamta. Vykdant tokius reidus, dar ir fiksuojamos opiausios bei gaisringiausios vietos. Reidai yra gera prevencinė priemonė: žmonės pamato, kad vykdoma priežiūra ir kitą kartą prieš uždegdami neleistinoje vietoje laužą, pagalvoja, ar verta, nes tarnyba bet kokiu laiku gali pasirodyti“, – pasakojo A. Masiokas.
Alytiškiai darosi klusnesni
Panašiais metodais su žolės padegėjais kovoja ir Alytaus regiono aplinkosaugininkai. Alytaus agentūros vedėjas Romualdas Gavėnas pasakoja, kad daugiausiai gaisrų atvejų gaunama bendruoju pagalbos telefonu.
„Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje yra pranešimų priėmimų centras, kuris gauna pranešimus iš bendrojo pagalbos telefono. Tie pranešimai perduodami aplinkosaugininkams darbo ir ne darbo metu. Taip pat apie žolės degimą praneša ir patys gyventojai. Be abejo, kartais ir patys pastebime dūmus ir tuomet nedelsiant vykstame patikrinti teritorijos“, – aiškina R. Gavėnas.
Jis tęsia, kad alytiškiai nelinkę šio nusikaltimo padaryti keliskart: pamatę, kokią baudą gaus, sako, jog verčiau žolę būtų nušienavę patys. Todėl žolės deginimo atvejų regione mažėja.
„Degančios pievos savininkai dažnai būna aiškūs. Būtent jie baudžiami už žemės nepriežiūrą. Tiesa, dauguma pasako, kad patys ir padegė žolę. Jiems atrodo, kad jei bauda nedidelė, jiems labiau apsimoka padegti. Bet, kai paskaičiuojama ne tik administracinė bauda, bet ir žala gamtai – daugiau noras padegti lauką nekyla. Sunkiausia baudą paskirti tada, kai pieva dega valstybinėje žemėje“, – tvirtina aplinkosaugos pareigūnas.
Akivaizdi rajono problema
Tyčinio žolės padegimo atvejų sumažėjimą pastebi ir Panevėžio regiono aplinkosaugininkai. Panevėžio agentūros skyriaus vedėja Ieva Jakupkaitė skaičiuoja, kad praeitais metais buvo fiksuoti padegtos žolės atvejai ir abu jie toje pačioje vietoje, Molainių gatvėje.
Šio daugiabučių rajono gyventojai jau įpratę kiekvieną pavasarį kviesti ugniagesius. Čia esantis didelis žolės plotas padegamas bent du kartus per pavasarį. GRYNAS.lt kalbinta Molainių gatvės gyventoja Viktorija teigia, kad vos tik atšilus orams, žolė padegama tyčia.
„Šitos žolės niekas nenupjauna, todėl pavasarį čia užauga nerealūs šabakštynai. Žmonės, matyt, negali pakęsti šitų „džiunglių“ ir žolę tiesiog padega. Kvapas tada būna baisus, vaizdas – tragiškas. Dega ištisi plotai, net keliose vietose“, – komentuoja Viktorija.
Panevėžio agentūros vedėja I. Jakupkaitė taip pat patvirtina, kad iš pernai fiksuotų žolės degimo atvejų toje teritorijoje nepavyko nustatyti, kas yra padegėjai. Todėl ir bauda už tyčinį žolės padegimą bei žala gamtai taip ir liko nesumokėta.
Kaip bebūtų, padegant nenušienautos žolės laukus, žala gamtai akivaizdi. Todėl aplinkosaugininkai ragina gyventojus neiti lengviausiu keliu, nenusižengti įstatymams ir neniokoti gamtos, nes jai atsigauti po gaisro reikia labai daug laiko.