Kovoje prieš bebrus - slapti ginklai: aštrūs pipirai ir sojos padažas

Anykščių rajono vienkiemyje gyvenanti Lina pripažįsta: bebrai į vietovę, šalia iš visų pusių smulkiais upeliūkščiais apsuptos upės greičiausiai atsikraustė seniau už ją. Todėl moteris taikstosi su jų kaimynyste ir nesišaukia nei medžiotojų, nei ieško spąstų.

Vis dėlto, Lina juokauja, jog „kaimynai“ nemoka atskirti jos sodintų ir šiaip ilgus metus aplink Virintos upę augančių medžių. Nors spygliuočiai aštriadančiams nėra delikatesas, jie kažkodėl nurėžė kelias moters sodintas kalnapušes.

Šalin veja pipirais ir sojos padažu

„Kai nugraužia tokius (medžius, - red. past.), kuriuos pati sodinai, auginai, rūpinaisi, būna labai gaila. Jie tiesiog atėjo į tą vietą, kur yra „gerieji“ medžiai. Ar bebrų padaugėjo pastaraisiais metais? Ne, nepasakyčiau. Tiesiog man nepatinka, kai jie graužia mano sodintus medžius. Bet nenoriu jų naikinti. Gal yra kokios nors priemonės, kuriomis galima ištepti medžius?“, - teiravosi GRYNAS.lt skaitytoja Lina.

M. Jasiulionis

Rekomenduočiau apie 40-ies centimetrų aukščio tvoreles aplink medžius. Jei bijoma dėl patvankos – kad nebūtų užlietos pievos ir panašiai – statomas vamzdis.

Kol kas siekdama apsaugoti pušeles ji griebėsi pirmos į galvą atėjusios idėjos – jai brangius medžius ištepė aštriu sojos padažu ir pabarstė pipirų.

„Dar nepadariau „tyrimų“ ar tai veiksminga. Ta idėja kilo iš panikos priepuolio!, - juokiasi moteris. - Kurį laiką, kelias savaites, tikrai tų medžių negraužia. Bet pagalvokite – bebro jautri uoslė, jis ateina, o ten – pipirų pribarstyta. Man rodos, kad jam turėtų nepatikti...“

Repelentais gyventoja tepa savo sodintą mišką. Stirnas ar kitus kanopinius žinduolius tokios priemonės atbaido.

Ji teigia, jog į vienkiemį atklysta stirnos, elniai, šernai, lapės ir briedžiai. Namo palėpėje gyvena šikšnosparnių. Moteris grožisi vis pasirodančiais žvėrimis. Tačiau bebrus visgi norėtų šiek tiek sutramdyti.

Vamzdžio dar neperprato

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Marius Jasiulionis teigė, jog paprasčiausia konkrečius medžius apsaugoti aptveriant juos tvorelėmis. Mokslininkas taip pat stebėjosi, jog bebrams parūpo kalnapušės.

„Jei mitybinė bazė gera, kalnapušė bebrams neturėtų būti patrauklus medis. Na, nebent aplink nelikę kitų medžių ar kaip statybinę medžiagą bebrai norėjo kalnapušes panaudoti. Rekomenduočiau apie 40-ies centimetrų aukščio tvoreles aplink medžius.

Jei bijoma dėl patvankos – kad nebūtų užlietos pievos ir panašiai – statomas vamzdis. Užtvankos griovimas, kaip turbūt žinote, nėra efektyvus. Jie tą užtvanką atstatys per naktį. O tereikia dalį vamzdžio iškišti prieš užtvanką, dalį – už. Vanduo sureguliuojamas, o bebrai vamzdžio užkišti nesusipranta. Jie tiesiog krauna toliau viską ant viršaus, stato užtvanką. Tokio vamzdžio, įsivaizduoju, užtektų kokių 3 metrų tai tikrai, gal 20-ies centimetrų diametro. Na, gal kiek didesnio, jį reikėtų nusipirkti statybinių prekių parduotuvėje. Nebent tų užtvankų – kelios vienoje vietoje“, - dėstė M. Jasiulionis.

Žmogų piktina, gamtai padeda

Tvorelės, akivaizdu, bus brangesnis sprendimas, nei pipirai. Vis dėlto mokslininkas svarsto, jog pipirų efektyvumas – abejotinas.

„Taip iki šiol niekas nedarė. Tas užtepimas palijus lietui nusiplaus. Tada bebrai sėkmingai grauš medžius. O dar klausimas, ar bebrai reaguos į tą užtepimą? Repelentų bebrams nėra, yra repelentų apskritai žinduoliams. Kiek jie bus efektyvūs bebrams – nežinia. Jie gerai atbaido elninius žvėris, šernus. Tyrimų, kad atbaidytų ir bebrus, nėra“, - aiškino M. Jasiulionis. 

Pastarąjį mėnesį Lietuvos medžiotojai ėmė dėstyti apie bebrų daromą žalą šalies miškams ir ūkiui, dėl to siekė pratęsti jų medžioklės sezoną. Mokslininkas linkęs įžvelgti kitą pusę – bebrai kuria sąlygas konkrečioje vietoje atsirasti gausybei naujų rūšių, sukuria namus retoms rūšims.

„Žmogui nukirstas medis yra nuostolis ar tiesiog, sakykim, vizualinė tarša. Gamtai stovintis medis – ne visuomet naudingas. Medis stovi 50, 100 ar dar daugiau. Nuvirtęs jis tampa buveine grybams, mikroorganizmams, smulkiems žinduoliams. Užtvindyti plotai žmogui taip netinka – jis negali pravažiuoti su automobiliu, su traktoriumi, negali kažko užsėti ir auginti. Tačiau gamtai – tai naudinga. Šlapžemių visame pasaulyje trūksta. Kiekvienoje užlietoje pievoje gyvybės tiesiog knibžda. Sakyčiau, gal kur intensyvi žemdirbystė, tose vietovėse bebrų skaičių reikėtų mažinti, o tokiose vietose, kaip Molėtų rajonas, kur sovietmečiu numelioruoti visi upeliai ir juose mažai kas gali gyventi – tokiose vietose gal reikėtų mažinti pačią medžioklę, kad bebrų būtų daugiau, būtų atstatytos normalios upelių vagos“, - pasiūlymą dėl bebrų skaičiaus reguliavimo pateikė mokslininkas, pridūręs,

jog bebrų skaičius Lietuvoje pastaruoju metu drastiškai neauga – jis arba stabilizavosi, arba netgi po truputį mažėja. 

Visgi jis pripažino, jog visiškai nereguliuojant jų skaičiaus šie žinduoliai iš tiesų užgrobtų ir ūkininkams, ir miškininkams vertingas teritorijas.

GRYNAS.lt siūlo dar kartą peržvelgti gamtos fotografo Romualdo Barausko nuotraukų galeriją apie bebrų gyvenimą ir veiklą: