Trisdešimt šešerių metų Arūnui Samoškai teks nemenkas iššūkis pakeisti savo pirmtaką – vieną labiausiai patyrusių šalies miškininkų su daugiau kaip 50 metų stažu, ketvirtį amžiaus vadovavusį Kretingos urėdijai Antaną Baranauską. Jo laukia stiprūs vėjai – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Į pajūrio miškus visuomet krypo norinčiųjų juos privatizuoti akys, o praėjusiais metais šiai urėdijai valdyti bei prižiūrėti buvo perduoti ir Kuršių nerijos miškai, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Naująjį vadovą Kretingos miškų urėdija išsiugdė pati. A. Samoška, baigęs tuometį Lietuvos žemės ūkio universitetą ir įgijęs miškininko specialybę, prieš 12 metų pradėjo dirbti Kretingos urėdijoje Lenkimų girininko pavaduotoju, o prieš šešerius metus jis perėjo į Šernų girininkiją – pakeitė čia pusę amžiaus dirbusį girininką Stanislovą Mažeiką. Ši didžiausia urėdijos girininkija ir rūpesčių kelia bene daugiausia. Ji yra priemiestinė, ties Malkų įlanka ribojasi su Klaipėda ir driekiasi palei Kuršių marias iki Drevernos plento. Vadovaudamas šiai girininkijai, A. Samoška įniko į ūkininkavimo pajūrio miškuose specifiką.
Naujasis urėdas jau yra pelnęs vietos girininkų bendruomenės pripažinimą – išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininku. Tarp neatidėliotinų darbų jis yra numatęs gerinti darbo sąlygas Vėžaičių, Šernų ir Juodkrantės girininkijose.
Apie A. Samoškos asmenines savybes iškalbingai liudija „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones“, kuris jam buvo įteiktas už skendusios septintokės išgelbėjimą. Tuomet jis dar dirbo Lenkimų girininkijoje. Vienoje poilsiavietėje pamatęs skęstančią mergaitę, ją ištraukė, atgaivino ir perdavė medikams.
Pats A. Samoška augina septynmetę dukrą Austėją. Jis su žmona Žaneta aktyviai dalyvauja Dovilų bendruomenės gyvenime. Svarbiausiam pomėgiui – medžioklei – labai sunkiai randąs laiko, nes laisvalaikio beveik neturįs.