Miškai svarbūs mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Medžiai valo orą, vandenį, dirvožemį ir reguliuoja klimatą. Nors miškai ne visada asocijuojasi su miestietišku kraštovaizdžiu, tačiau net ir maži jų plotai miestuose atlieka svarbias, kad ir nematomas funkcijas. Šios žaliosios oazės miesto betoninėse džiunglėse – neįkainojamos poilsio ir sveikatingumo teritorijos daugeliui europiečių.
Argi ne visi mes mėgstam pasivaikščioti po parkus ir žaliąsias miestų erdves, kiek daug mūsų praleidžia laiką gražindami darželius prie namų ar besirūpindami naminiais augalais. Sąlytis su žaliąja aplinka suteikia laimės ir gerina sveikatą. Atliktų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad miestų parkai ir žaliosios erdvės gerina žmonių fizinę sveikatą ir psichinę gerovę. Šiais laikais, kai daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestų teritorijose, parkai ir žaliosios teritorijos įgyja vis didesnę reikšmę.
Klimato pokyčiai kelia grėsmę sveikatai
Klimato pokyčių prognozės numato vidutinės metinės temperatūros Europoje išaugimą nuo 2 iki 5 °C 2100 m. Didžiausias atšilimas prognozuojamas rytų ir šiaurės Europoje žiemą, ir pietų Europoje vasarą. Karščio bangos kelia ypatingą riziką pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie serga kvėpavimo takų ir širdies, kraujagyslių ligomis. Per varginančią karščių bangą 2003 m. 12-oje Europos šalių buvo užfiksuota 70 tūkst. daugiau mirties atvejų nei įprastai. Dėl karščių metu suprastėjančios oro kokybės vis daugiau žmonių patiria įvairių sveikatos sutrikimų.
Ypatingai jautrūs klimato pokyčiams yra pagyvenę žmonės. Europoje žmonių, vyresnių nei 65 m. populiacija išaugo nuo 10 proc. 1960-aisiais iki 16 proc. 2010-aisiais, prognozuojama, kad 2060-aisiais jie sudarys net 30 proc. populiacijos. Be to, auga ir europiečių, gyvenančių miesto teritorijose skaičius. Šiandien apie 75 proc. Europos Sąjungos populiacijos gyvena urbanizuotose teritorijose, numatoma, kad 2020-aisiais šis skaičius išaugs iki 80 proc. Tokioje senstančioje urbanistinėje visuomenėje miškai ir žaliosios erdvės miestuose gali apsaugoti žmones nuo besikeičiančio klimato keliamų grėsmių sveikatai.
Urbanistiniai miškai vėsina miestietiškas karščio salas
Medžiai ir krūmai vėsina aplinkines teritorijas keletu būdų. Jų lapai atspindi šviesą ir karštį ir suteikia pavėsį, be to, per medžių lapus vanduo išgaruoja į orą, todėl aplink juos temperatūra būna žemesnė. Taigi, šie natūralūs procesai gali iš dalies sumažinti neigiamą karščio bangų poveikį miestuose.
Temperatūrų miestuose prognozių studijos ateinantiems 70-iai metų numato, kad miestų teritorijose, kuriose žalumos yra 10 proc. mažiau, temperatūra gali pakilti 8,2 °C. Kita vertus, jei miesto teritorijos žaliųjų erdvių plotai būtų padidinti 10 proc., galima būtų tikėtis, kad temperatūra pakils vos 1 °C.
Miškai gerina oro kokybę
Miškai ir žaliosios erdvės gerina oro kokybę ir miesto, ir kaimo vietovėse. Jie sugeria įvairius oro teršalus dalelių pavidalu ir anglies oksidus, kuriuos į orą išmeta transporto priemonės ir pramonės įmonės. Be to, medžiai padeda kovoti su klimato kaita –užaugęs medis per metus iš atmosferos paima apie 22 kg anglies dioksido ir į orą išskiria deguonį. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais 1,3 mln. medžių iš oro pašalina daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų teršalų.
Miškai ir žaliosios erdvės prisideda prie potvynių valdymo
Medžiais ir kita žaluma apaugę plotai palengvina lietaus vandens įsiskverbimą į dirvožemį. Medžių sodinimas ir žalių plotų plėtimas – pagrindinės Europos žaliosios infrastruktūros plėtros priemonės, kurios taip pat prisideda prie potvynių valdymo.
Miesto miškų nauda sveikatai
Galimybė suteikiama miestiečiams mėgautis lengvai pasiekiamomis žaliosiomis erdvėmis ir nedideliu lopinėliu gamtos taip pat turi įvairiapusiškos naudos psichinei ir fizinei sveikatai. Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, gyvenančių arčiau žalios aplinkos, mirtingumas dėl įvairių priežasčių 25 proc. mažesnis.
Kito tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad žaliųjų erdvių išplėtimas 10 proc., sumažina sergamumą įvairiomis ligomis ir prailgina gyvenimo trukmę 5-eriais metais. Taip pat ištirta, kad lengvai pasiekiami miškai ir žaliosios erdvės miestuose daro teigiamą poveikį sveikatai, ypatingai pagyvenusių žmonių:
- Padidėjusi fizinė veikla ir sumažėjęs nutukimas
- Mažesnis streso lygis ir psichinės sveikatos pagerėjimas
- Sumažėjęs triukšmo lygis, gerinantis tiek psichinę tiek fizinę savijautą
- Greitesnis sveikimas po operacijų, traumų
- Sumažėjęs smurto ir nusikalstamumo lygis bei padidėjusi socialinė interakcija, kuri taip pat prisideda prie visapusiško savijautos gerinimo
Užduotis ateičiai: daugiau medžių ir miškų miestuose
Senstančioje urbanizuotoje Europos populiacijoje iš žaliųjų erdvių gaunama įvairiapusiška nauda prisideda prie visuomenės sveikatos gerinimo. Žiūrint iš praktinės pusės, tai reiškia, kad miestuose reikia plėsti miškų ir žaliųjų erdvių plotus ir padaryti juos lengviau prieinamus. Vadinasi, miškų sodinimas bei žaliųjų erdvių miestuose plėtimas turi tapti vienu svarbiausių vietinio ir regioninio erdvių planavimo akcentų.
Miškų planavimas miestuose ir aplink juos turi būti gerai suprojektuotas, atsižvelgiant tiek į poveikį daromą aplinkai, tokį kaip klimato kaitos reguliavimas, tiek į poveikį daromą žmonėms, ypatingai senstančiai populiacijos daliai.