Kupiškis pasiskelbė pirmąją savivaldybe „laisva nuo GMO“

Kupiškio rajono savivaldybės taryba nusprendė prisijungti prie Europos „laisvų nuo GMO“ savivaldybių tinklo. Tai reiškia, jog šio rajono ūkininkai neaugins jokių genetiškai modifikuotų pasėlių – tai savotiškas ūkininkų ir savivaldybės sandoris. Žaliųjų organizacijos tokį nedidelės savivaldybės sprendimą sveikina, tačiau ūkininkų atstovai tik ironiškai šypsosi – juk genetiškai modifikuoti pasėliai ir taip neauginami nė viename Lietuvos ūkyje.

Tad ką iš tiesų pakeis toks sprendimas ir kokie sprendimai valstybės lygiu galėtų padėti apsisaugoti nuo nepageidaujamų genetiškai modifikuotų augalų bei pašarų?

Prisijungė prie bendros Europos iniciatyvos

Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis teigė, jog tokiu žingsniu savivaldybės taryba „seka pasaulines tendencijas“.

„Žinom apie Europos sambūrį „Europa be GMO“. Iniciatyvinė grupė „Lietuva be GMO“ pasiūlė mums prie šio sambūrio prisijungti ir tarybos nariai tam pritarė. Apskritai mes esame išsikėlę sau strateginius tikslus būti ekologiškai švariu, žaliu miestu. Visi darbai vykdomi ta linkme. Tad mums tai buvo tarsi papildomas stimulas – deklaracijos pasirašymas ir kreipimasis prašant prijungti mus prie tos organizacijos („Europa be GMO“, - red. past.)“, - kalbėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras.

Jis teigė, jog krašto ūkininkai gan neigiamai žiūri į GMO pasėlius, šiame rajone nė vienam iki šiol nebuvo kilęs noras auginti tokių kultūrų.

„Genetiškai modifikuoti organizmai daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai, aplinkai... Iš kitos pusės žiūrint, Lietuva dar turi pakankamai dirbamos žemės – netgi nedirbamos žemės turi apie 600 tūkstančių hektarų – gali ją išnaudoti ir auginti ekologiškai švarius augalus. Mokslo pasiekimai – kai kuriose srityse yra teigiami, bet kištis į gamtą... Na, čia mano asmeninis požiūris, aš nesu specialistas, tačiau skaitau specialistų straipsnius ir jų mintis: kas nėra iki galo ištirta, su tuo neturėtų būti eksperimentuojama“, - kalbėjo meras J. Jarutis ir prisipažino, jog priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai, tad palaiko jų iniciatyvas.

GMO vartojame kiekvieną dieną?

Kupiškyje neaugs genetiškai modifikuotų augalų pasėliai. Tačiau kaip su pašarais gyvuliams, kurių dauguma yra genetiškai modifikuoti, bei prekėmis, kurių iš parduotuvių lentynų neišrinksi?

„Mūsų partija, išpažįstanti žalias idėjas, taip pat agituoja atsisakyti pašarų su GMO. Kodėl ūkininkai juos perka? Nes šiek tiek mažesnė kaina. Verslas skaičiuoja – kol jo nepaprotinsi, ar nesugėdinsi, nepakviesi prisijungti – niekas ir nepasikeis. Bent jau mūsų žmonės patys atsisako tokių pašarų ir agituoja kitus jų atsisakyti. Jeigu žiūrėti teoriškai – Lietuvoje produktų be GMO turbūt nėra. Nebent tie, kuriuos pats užsiaugini. Vartoji žuvį, ar kiaulių, karvių mėsą – visi jie yra gavę GMO. Seimas neseniai berods priėmę rezoliuciją dėl žymėjimo, kad vartotojas žinotų, jog tame produkte yra GMO. O mes kalbame apie pašarų su genetiškai modifikuota soja atsisakymą, stengsimės, kad mūsų rajonas būtų be GMO“, - aiškino Kupiškio rajono savivaldybės meras.

Vis dėlto Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo pirmininkas Jonas Talmantas nelinkęs sveikinti  tokio savivaldybės žingsnio. Jis primena, jog Lietuvoje niekur neauginami genetiškai modifikuoti pasėliai, tad savivaldybės įstojimas į tokią zoną - nieko nekeičia.

„Visa Lietuva neaugina genetiškai modifikuotų augalų. Ką – Kupiškis išskirtinis? Čia jau žalieji ir valstiečiai žaidžia... Daugiausia genetiškai modifikuota būna soja. Jos mums auginti neleidžia, bet importuoti – leidžia. O Kupiškis, kad neaugins genetiškai modifikuotų pasėlių – džiugu. Bet kaip jie augins kiaules, karves, paukščius? Iš kur gaus pašarą be GMO? Nes visa soja – importuojama ir genetiškai modifikuota. Soja turi daugiausia baltymų, yra toks energetinis augalas, todėl ir pašaruose ji sudaro didžiąją dalį“, - aiškino J. Talmantas.

Lietuvoje nėra ūkininko, trokštančio auginti GMO augalus

J. Talmantas teigia skaitęs mokslininkų išvadas, jog genetiškai modifikuoti pašarai, perėję per prieskrandį ir virškinamąjį traktą tampa nekenksmingi. Ar tikrai?

Andrejus Gaidamavičius

Tokia savivaldybė tampa patrauklesnė, sakykime, verslovėms, kurios yra jautrios genetiškai modifikuotų organizmų pasėliams. Tai ir ekologiško medaus bitininkai, ekologiniai ūkiai, kurie tiesiog turėtų išnykti regione, kur auginami GMO pasėliai.

Tuo įsitikinti, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo pirmininko teigimu, galėsime po 210 metų, nes tai, kas užkoduota genetikoje, pasireiškia tik trečiajai kartai.

„Bet pabrėžiu: Lietuva neaugina genetiškai modifikuotų augalų. Visi mūsų ūkininkai nusiteikę prieš. Nėra tokio ūkininko, kuris sakytų: noriu auginti genetiškai modifikuotus augalus. Nerasit! O dėl pašarų – kitas klausimas, žinoma, yra jiems alternatyvų. Žirniai, pupos pačių augintos. Bet savo baltyminiams augalams auginti yra gerokai didesnės sąnaudos. Todėl, manau, turėtų būti suderinta didesnė parama ūkininkams, kurie augina baltyminus priedus – pupas, žirnius. Yra juk ir soja lietuviška. Jei tik būtų išmokos – viskas tvarkoj, viskas išsisprendža, tie investuoti kaštai išsilygintų. Nereikėtų mums importuoti tų genetiškai modifikuotų“, - kalbėjo J. Talmantas.

Ūkininkų atstovas pabrėžė, jog auginti baltyminius pašarus ūkininkui iš tiesų kainuotų brangiai, nes jie dažniausiai auginami šalyse, kur visai kitokios klimatinės sąlygos – ten šilčiau ir derlius gerokai didesnis.

J. Talmanto teigimu, Žemės ūkio ministeriją jau pasiekė toks pasiūlymas (remti savo baltyminius pašarus auginančius ūkininkus), tik nėra priimta jokio konkretesnio sprendimo.

Apsidraudė nuo genetiškai modifikuotų kukurūzų augintojų

Iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius Andrejus Gaidamavičius užstojo Kupiškį teigdamas, jog šio regiono ūkininkai tiesiog apsidraudė nuo vienos genetiškai modifikuotos veislės kukurūzų auginimo ir lygiuojasi į Latvijos pavyzdį. Šioje šalyje praktiškai visos savivaldybės vieningai įsijungė į „be GMO“ zoną.

„Iš tiesų tarsi „užbėgta už akių“ GMO auginimui - Lietuvoje, nors GMO pasėliai ir neauginami, nėra draudžiami auginti. Yra tokia viena kukurūzų veislė MON810, kuri yra įteisinta visoje Europos Sąjungoje ir bet kuris Lietuvos ūkininkas, įgyvendinęs reikalavimus, kurie numatyti: praėjęs mokymus, nusistatęs sanitarinęs zonas, informavęs aplinkinius bitininkus – gali tokius kukurūzus auginti. „Laisva nuo GMO zona“ reiškia, kad savivaldybė su savo rajono ūkininkais tokių augalų neauginti. Kartu tokia savivaldybė tampa patrauklesnė, sakykime, verslovėms, kurios yra jautrios genetiškai modifikuotų organizmų pasėliams. Tai ir ekologiško medaus bitininkai, ekologiniai ūkiai, kurie tiesiog turėtų išnykti regione, kur auginami GMO pasėliai. Juk per žiedadulkes ir sėklas viskas užsiteršia. Taip pat tai reiškia, jog tame regione nebus daromi lauko eksperimentai, kaip Lietuvoje bandyta daryti su kitais kukurūzais ir rapsais 2008-aisiais metais, tik Aplinkos ministerija to neleido“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.

Jis teigė, jog „zoną be GMO“ netrukus turėtų būti galima įteisinti ir juridiškai. Tuomet tokiose zonose ūkininkas tiesiog negalės auginti GMO pasėlių, net jei ir norėtų.

Netrukus atsiras ženklas „Be GMO“

Grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius pripažino, jog minėtose zonose negalioja draudimai GMO pašarams ar kitiems produktams su tokiais priedais, kuriais prekiaujama parduotuvėse. 

Uždrausti prekiauti tokio tipo pašarais, A. Gaidamavičiaus teigimu, neįmanoma, galima nebent informuoti vartotoją, jog gyvuliai, kurių mėsą jis perka, šerti tokiais pašarais.

Arba, jei tiksliau, galima specialiai žymėti produktus, kurie pagaminti šeriant gyvulius natūraliais, vietoje užaugintais pašarais.

„Dirbame su ženklinimo reikalavimais. Laimei, niekas nedraudžia ženklinti, kad GMO kuriant produktą nebuvo naudojami. Taigi Seimas jau yra priėmęs rezoliuciją ir Lietuvos Vyriausybė yra įpareigota įteisinti tą ženklinimą „Be GMO“. Lygiai kaip ir „Be E“ ar panašūs ženklai. Kad būtų tvarka, kad būtų įmanoma susekti piktnaudžiavimo atvejus“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.

Jis teigė, jog prie Kupiškio jau svarsto prisijungti Ukmergės savivaldybė, kitos, matyt, paseks jų pavyzdžiu.

„Lietuvoje nedaug kas žino, kaip tokias zonas įteisinti, savivaldybių tarybos nariai retai kada yra girdėję apie tai. Manau, kad nuo vienos paseks ir kitos savivaldybės. Latvijoje savivaldybės yra ne tik pasiskelbusios „zonomis be GMO“, bet ir tai įteisinusios juridiškai. Latviai tiesiog rado spragą Europos sąjungos direktyvose. Savivaldas tam tikros direktyvos gina ne ką prasčiau, nei tuos genetiškai modifikuotus organizmus. Savivaldybė, priimdama tam tikrą planavimo dokumentą gali tiesiog nenumatyti vietos genetiškai modifikuotiems organizmams. Tokiu būdu latviai praktiškai yra uždraudę tokius augalus savo šalyje“, - dėstė A. Gaidamavičius.

Lietuvoje, tiesa, išverstą latvių įstatymą pasiūlę Seimo Teisės departamentui iniciatyvinės grupės nariai gavo atsakymą, jog jis prieštarauja tam tikroms Europos sąjungos direktyvoms.

Taigi kol kas belieka jungtis į savanoriško susitarimo teritorijas, atskleidžiančias konkretaus regiono ūkininkų požiūrį į genetiškai modifikuotus organizmus.