Konstitucijos ekspertas: referendumas - teisiškai įpareigojantis
Konstitucinės teisės specialistas docentas Vaidotas A. Vaičaitis sako, kad pernai spalio 14-ąją vykęs referendumas dėl atominės elektrinės priešingai nei aiškino daugelis politikų yra teisiškai įpareigojantis.
„Mano pozicija dėl referendumo rezultatų galiojimo remiasi Konstitucija, kurioje nurodyta, jog suverenitetas, tai yra aukščiausioji valdžia, priklauso tautai ir šį suverenitetą tauta gali įgyvendinti tiesiogiai, pavyzdžiui, referendumo keliu ar per savo atstovus Seime. Tokia Konstitucijos pozicija suponuoja vieną mintį, jog referendumo rezultatai yra tiesioginės demokratijos pasireiškimo forma, kuri yra privaloma visoms valdžios institucijoms, įskaitant Seimą, Prezidentą ir Vyriausybę“, - teigia Vilniaus universitete Konstitucinę teisę dėstantis docentas. Jo teigimu, interpretacija, kad konsultacinis (patariamasis) referendumas yra neįpareigojantis, neatitinka Konstitucijos.
Paklaustas, kokių teisinių svertų pareikalauti, kad referendumo sprendimas būtų įgyvendintas, turi Lietuvos visuomenė, doc. V. A. Vaičaitis sakė, jog galima kreiptis į teismus, įskaitant ir Konstitucinį teismą.
Kur pasimetė referendumo sprendimas
Pagal Referendumo įstatymą Seimas turėjo nuspręsti, kaip įgyvendinti referendumo sprendimą iki 2012-ųjų lapkričio 18-osios, t.y. praėjus mėnesiui po oficialaus rezultatų paskelbimo. Tačiau po kartu su referendumu vykusių Seimo rinkimų keičiantis valdžiai, speciali darbo grupė tam tikslui buvo sudaryta tik lapkričio gale. Tada grupei priklausęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys įregistravo 10 įstatymų pataisas. Būtų užtekę jas priimti, kad referendume priimtas sprendimas būtų įgyvendintas.
Tiesa, tie patys 10-ies įstatymų projektai praėjusios kadencijos Seime jau buvo įregistruoti praėjusių metų spalio gale Seimo nario Vidmanto Žiemelio, tačiau nugulė į stalčius. Tuometinis Seimas pasakė - tegu sprendžia nauja valdžia.
Naujos valdžios sudaryta Seimo darbo grupė, vadovaujama socialdemokratės Irenos Šiaulienės, pateiktus įstatymų pataisų projektus ignoravo. Vietoj to, jos nariai pasiūlė Vyriausybei parengti „ekonomiškai optimalią bei vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją“. Darbo grupės rezoliucijoje raginta iki š.m. gegužės 15 d. parengti atitinkamus teisės aktus ir juos pateikti Seimui. „Seimas priėmė bedantę rezoliuciją, kuri įpareigojo Vyriausybę pateikti Seimui geriausią sprendimą. Jo iki šiol nėra, bandoma įžūliai ir atvirai apeiti žmonių valią“, - komentavo Seimo darbo grupėje buvęs L. Balsys.
Mokslininkai nusprendė, kad projektas gali būti nuostolingas
Remdamasi minėta rezoliucija, Vyriausybė taipogi sudarė darbo grupę, kurios vadovu paskirtas Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, į darbo grupės sudėtį įtraukti mokslininkai, verslininkai, viceministrai bei ministro pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius. Vienas iš darbo grupės uždavinių buvo patikslinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (iki tol vadinta Nacionaline energetikos strategija, bet planams dėl Visagino atominės įgaunant pagreitį pervadinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija).
Visgi Energetikos ministro vadovauta darbo grupė neatmetė VAE statybos ir pareiškė, kad tęsti Visagino AE projektą galima tik įgyvendinus papildomas sąlygas: užtikrinus, jog regioniniai partneriai dalinsis išlaidas, atsakomybę ir riziką ir tai bus įtvirtinta sutartimi, finansavimas bus žemiausiais kaštais bei bus užtikrintas tęstinis ir išsamus visuomenės informavimas, „atsižvelgiant į tai, kad projektas gali būti įgyvendintas tik esant nacionaliniam susitarimui“. Tuo remdamasi Vyriausybė tęsė atomines derybas.
Panašu, kad referendumo sprendimo įgyvendinimo klausimas Vyriausybės darbo grupėje net nebuvo nagrinėtas. Tarp galimų apsirūpinimo elektra variantų įtraukiant ir branduolinę energetiką, anot docento V. A. Vaičaičio, vėlgi pažeisti įstatymai.
Neseniai Seimui jau buvo pristatinėjami ne referendumo sprendimą turėsiantys įgyvendinti teisės aktų pasiūlymai, o kaip neva pavyko pagerinti projekto sąlygas. Tiesa, tikslesni duomenys visuomenei neprieinami, mat, kaip teigia Energetikos ministerija, Baltijos šalių energetikos įmonių ir „Hitachi“ parengtas bendras pozicijos dokumentas (rezoliucija) nėra viešas. Seimo narys L. Balsys teigė, kad ir jis, kaip Seimo energetikos komisijos narys, turintis leidimą dirbti su slapta informacija, nėra informuotas: „Žinome tik tiek, kiek per televizorių teikiasi pasakyti ponas Neverovičius“.
Premjeras nelinkęs klausyti Konstitucijos specialistų
Praėjusią savaitę premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė užsiminė, kad galima būtų rengti antrą referendumą ar „plačią visuomenės apklausą“.
GRYNAS.lt domėjosi, kas atsitiktų su ankstesnio referendumo rezultatais, jei būtų rengiamas naujas referendumas. „Konstitucijoje ar Referendumo įstatyme nėra nustatyta, po kiek laiko galima rengti pakartotinį referendumą tuo pačiu ar panašiu klausimu, todėl iš principo tai daryti nėra draudžiama, - GRYNAS.lt aiškino VU docentas V. A. Vaičaitis, - Tačiau būtina pastebėti, jog 2012-ųjų referendumas nebuvo siejamas su kokiu nors atominės elektrinės statybos projektu, o buvo bendresnio pobūdžio, t.y. rinkėjo buvo klausiama, ar „pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje?“.
El.paštu per atstovę spaudai su GRYNAS.lt bendraudamas premjeras nuo tiesioginio atsakymo išsisuko: „Referendumas dėl atominės elektrinės buvo patariamasis. Tuo metu valdžiusi ir projektą dėl Visagino atominės jėgainės rengusi konservatorių Vyriausybė iki galo savo darbo neatliko – nebuvo konkrečių projekto skaičių, nederinta regioninių partnerių įmonių lygyje, tad didelis darbas buvo užkrautas ant šios Vyriausybės pečių. Pirmiausia turime išsiaiškinti, ar atominės jėgainės projektas dar gali būti ekonomiškai gyvybingas, tai ir yra daroma. Tuomet bus galima kalbėti apie sprendimo priėmimą, kuris tai pat turi būti derinamas kartu su regioniniais partneriais ir investuotoju.“
Įžvelgia Prezidentės spaudimą
Žaliuosius Seime atstovaujantis L. Balsys sako, kad premjeras, kalbėdamas apie antro referendumo galimybę, kalba nekompetentingai ir neatsakingai. Jis mano, kad Premjeras vykdo Prezidentės valią, kuri pirmoji pareiškė, kad galėtų būti rengiamas antras referendumas. „Turint omenyje, jog prezidentė ir Premjeras susitinka kas pirmadienį ir kalba akis į akį, neskaidrių susitarimų ar spaudimo galimybė yra labai reali“, - sako L.Balsys, pridurdamas, kad kalbomis apie antrą referendumą rodoma nepagarba Lietuvos žmonėms. Anot jo, referendumo sprendimo, kuris prilygsta įstatymui, nevykdymas, moraline prasme gali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas.
Autorė dalyvauja antiatominiame judėjime.