Kuršių nerijoje laukiama buldozerių: ar grius prabangus kompleksas?

Kuršių nerijoje neteisėtai išdygusių statinių šeimininkams dabar neramios dienos. Artėja galutinis terminas, kai bus paskelbtas paskutinis verdiktas, kas laukia unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį darkančių pastatų. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kokios galimybės, kad teismų pripažinti nelegaliais statiniai nugriauti.

Vasario 8 diena turėjo būti lemtinga Nidoje esančiam kompleksui „Seklyčia“ - buvo ketinama paskelbti sprendimą, ar šis pastatas bus griaunamas. Žinių laukia ir kiti teismais pripažintų nelegalių pastatų šeimininkai.

Istorija prasidėjusi prieš daugiau nei 10 metų

Teismų pripažinti nelegaliais pastatai Kuršių nerijoje stovi jau gerą dešimtmetį. Dar 2005 metais buvo rengiami Kuršių nerijos nacionalinio parko nauji planavimo dokumentai, kurie turėjo pakeisti 1994 m. patvirtintą, aukščiau minėtą KNNP planavimo schemą. Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė, tada ir pastebėta, kad keliose teritorijose patvirtinti detalieji planai, numatantys statybas ten, kur jų negali būti.

„Todėl Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta patikrinti nuo 2000 iki 2005 m. Neringos savivaldybėje patvirtintus detaliuosius planus, jų pagrindu išduotus statybos leidimus ir pateikti išvadas. Buvo peržiūrėta virš 100 detaliųjų planų, dalies jų sprendiniai neatitiko tuo metu galiojusios KNNP planavimo schemos“, – teigia R. Lapinskienė.

Pasiklydo dokumentacijoje

Anot R. Lapinskienės, kai kuriais atvejais statybos buvo nepradėtos, kai kuriais atvejais vykdomos, o buvo ir baigtų statyti pastatų.

Galiausiai paaiškėjo, kad išduodant statybos leidimus specialiai ar ne buvo suklysta statybas reglamentuojančių dokumentų hierarchijoje: pirmiausia turi būti paisoma teritorijos bendrojo plano, tuomet specialiojo ir, pagaliau, visos detalės sužiūrimos detaliajame plane. Išduodant leidimus statyboms ir pradedant statybos darbus Kuršių nerijoje vadovautasi Neringos miesto (kuriame vykdomos statybos) tarybos patvirtintu planu, o ne Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu. Savivaldybė, išduodant statybos leidimus, KNNP tvarkymo planą traktavo kaip informacinio pobūdžio.

„Kaltos valstybės (savivaldybės) institucijos, jose dirbę pareigūnai, kurie derino, tvirtino dokumentus tai yra patvirtino administracinius aktus ir vykdė valstybinę priežiūrą. Visos statybos, dėl kurių vyko teismai buvo vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Dėl nustatytų pažeidimų buvo kreiptasi į prokuratūrą, kad gintų viešąjį interesą, naikintų neteisėtai priimtus administracinius aktus, jų pagrindu vykdytas statybas pripažintų neteisėtomis“, – tvirtina VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Teismai pastatus pripažino nelegaliais

Teismai pripažino: dalis Kuršių nerijoje esančių pastatų yra nelegalūs, nes neatitinka KNNP tvarkymo plano. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėja Nijolė Piekienė prisimena, kad 2006 metais buvo 46 teisminės bylos dėl galimai nelegaliai išduotų statybos leidimų bei detaliųjų planų, prieštaraujančių KNNP planavimo schemai.

Nelegaliais pripažintų pastatų savininkai taip pat netylėjo: jie skundė teismo sprendimus, nesutiko nugriauti savo turto, motyvuodami, kad tai ne jų kaltė, jog atsakingos institucijos suklydo išduodamos leidimus ir vėliau prižiūrėdamos statybas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėja N. Piekienė sako, kad nelegalūs namai, kavinės, restoranai ne tik pažeidžia įstatymus, bet niokoja unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį.

„Didžiausia žala Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, kad pažeisti teisės aktai. Tas generalinis planas, kuris tuomet galiojo, jis apibrėžė viską: ir statybas ir kraštovaizdį. O tos statybos buvo integruojamos būtent į kraštovaizdį, kuris yra gamtos ir statinių dermė. Tie statiniai, kurie buvo pastatyti pažeidžiant įstatymą, tai jie pažeidė ir kraštovaizdį, nes dermė tai išnyko. Ten dirbusi mokslininkų grupė buvo radusi tą balansą tarp statybų ir gamtos“, – aiškina specialistė, mananti, kad nelegalūs statiniai darko kraštovaizdį ir taip kenkia aplinkai.

VTPSI duomenimis, šiuo metu pagal teismų sprendimus Kuršių nerijoje reikia nugriauti 7 pastatus, 1 pastato sumažinti tūrį.

Taip reikalaujama sumažinti pastato–restorano tūrį Lotmiškio g. 1. Dėl dar 3 pastatų griovimo teismų sprendimai neįsiteisėję: druskų sandėlis (Gintaro įl.1), 2 gyvenamojo namo priklausiniai Rėzos g. 26 A.

Nuspręsta ieškoti kompromiso

Dėl kilusio gamtosaugininkų, paveldosaugininkų ir gyventojų kivirčų, kaip pasakoja R. Lapinskienė, pagaliau imtasi spręsti opią tiek valstybei, tiek nekilnojamojo turto savininkams problemą. Priimtas sprendimas pabandyti pasirašyti taikos sutartis.

„2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo sudaryta darbo grupė problemoms, susijusioms su teismų sprendimų dėl statybų KNNP įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, spręsti. Šios darbo grupės išvadose buvo pasiūlyta Aplinkos ministerijai keisti teritorijų planavimo dokumentus (KNNP tvarkymo planą), siekiant sudaryti prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų, tačiau dėl šio proceso negali nukentėti Kuršių nerijos – Pasaulio paveldo objekto vertė“, – teigia R. Lapinskienė.

Ne visi savininkai sutinka bendradarbiauti

Pasirašant taikos sutartį nelegalaus statinio savininkas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai privalo pateikti projektą, kuriame jis sutinka su pažeidimais ir įsipareigoja pastatą pritaikyti pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatas. Vadinasi, statinio nugriauti jis neprivalėtų, o tik įsipareigotų pakoreguoti jo išorę, kad jis taptų legalus ir nedarytų žalos Kuršių nerijos kraštovaizdžiui.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėja N. Piekienė GRYNAS.lt sako, kad su tokiu kompromisu sutinka labai maža dalis nelegalių pastatų savininkų. Daugiausia nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje turėtojų nesupranta, kodėl turi patirti papildomų išlaidų.

VSTT atstovė R. Lapinskienė įvardija tik du savininkus, kurie šiuo metu jau pradėję pastatų rekonstrukcijos darbus, nes pasirašė taikos sutartis. Vadinasi, jų statiniai Kuršių nerijoje jau legalizuoti.

„Pasirašytos taikos sutartys yra dviem atvejais: Preilos botelis ir Naglių 20. Jose pakankamai išsamiai aptariama, ką savininkai įsipareigoja padaryti per atitinkamus terminus. Pagrindinės sutarties šalys yra VTPSI ir NT savininkai. Reikia nepamiršti, kad pažeidimų turinys yra skirtingas: vienu atveju nustatyta ne ta paskirtis, bet pastatai, pakeitus paskirtį, gali būti. Kitu atveju išdidintas pastato tūris ar pristatyti nebūdingi Kuršių nerijos architektūrai stikliniai priestatai. Ne visur yra pastatų griovimas. Kai kur užtenka sutvarkyti dokumentus, pašalinti nebūdingos architektūros priestatus, pertvarkyti fasadus. Pradėjusi rengti KNNP tvarkymo plano korektūrą mūsų Tarnyba inicijavo susitikimus su savininkais dėl galimų KNNP tvarkymo plano sprendinių, kurie galėtų sudaryti prielaidas ateityje ieškovui (VTPSI) sudaryti taikos sutartis“, – aiškina pašnekovė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėja N. Piekienė primena, kurie nelegalūs pastatai jau nugriauti: Žuvies restoranas Juodkrantėje, adresu L. Rėzos g. 1A. Prekybos kioskas (kavinė-parduotuvė), adresu L. Rėzos g. 6A, Juodkrantėje. Antstatas prie pastato, adresu Naglių g. 20, Nidoje.

„Mano preliminariais skaičiavimais, su tam tikrais projektų pakeitimais, įteisinta 11 statinių. Kai kuriems pastatams yra išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai pastatų remontui ar rekonstravimui“, – skaičiuoja N. Piekienė.

Pastato istorija tęsiasi beveik dešimtmetį

Jau ne vieną mėnesį žiniasklaidoje mirga Nidos „Seklyčios“ pavadinimas. Jos istorija tokia pati, kaip ir kitų nelegaliais tapusių pastatų. 2004 metais UAB ,,Robala“ vadovas ir kompleksu tapusio restorano „Seklyčia“ savininkas Romas Kvaselis gavęs leidimą rekonstruoti savo nedidelį restoraną: pastatyti svečių namų pastatą, konferencijų patalpą, padaryti jungtis tarp svečių namų ir konferencijų patalpos bei restorano, taip pat pridėti tam tikrų architektūrinių detalių ir ant restorano pastato. Tačiau keičiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą pastebėta, kad pastatas nebe atitinka reikalavimų. Viešajam interesui apginti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2006 m. kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. patenkino prokuroro reikalavimus ir patvirtino, kad išduotas statybos leidimas buvo neteisėtas.

Sklypas Lotmiškio g. 1, Nidoje, yra vienoje iš griežčiausios apsaugos funkcinio prioriteto zonų – konservacinėje zonoje. Viešąjį interesą gynęs prokuroras savo reikalavimą ginčo statinius nugriauti ir atstatyti į buvusią padėtį grindė tuo, kad statybinė veikla Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vyko nesilaikant jai nustatyto specialaus priežiūros ir naudojimo režimo. Minėtieji statiniai pastatyti ir rekonstruoti nepaisant nei draudimo didinti sklypo užstatymo tankį ir plotą, nei Kuršių nerijos, kaip urbanistinio draustinio, architektūrai būdingų bruožų. Pripažinta, kad visus 2004 metais padarytus pakeitimus būtina panaikinti.

„Seklyčios“ savininkas nesutiko su reikalavimais ir, anot VSTT atstovų, neketino derėtis. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu įpareigojo atsakovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Robala“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Tačiau R. Kvaselis dar turėjo šansą patirti kuo mažiau nuostolių: jam, kaip ir kitiems nelegaliais pripažintų pastatų savininkams, dar leista tartis su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

R. Kvaselis piktinasi, kad ekspertai, pasak jo, nepaaiškinę, kaip kompleksas trukdo teritorijai ar niokoja kraštovaizdį, todėl jis nesuprantąs, kodėl primigtinai reikalaujama nugriauti ar rekonstruoti pastatą.

Po ilgų ginčų „Seklyčios“ savininkas, kai iki teismo sprendimo vykdymo griauti pastatą buvo likę vos keletas dienų (griovimas turėjo vykti 2017 metų sausio 20 d.) vis dėlto kreipėsi į VTPSI su prašymu sudaryti taikos sutartį. Inspekcija atsakymą įsipareigojo pateikti per 20 darbo dienų – iki 2017 m. vasario 8 d.

Aplinkos ministerija nusiteikusi rimtai

Tačiau šiandien „Seklyčia“ toliau stovi ir VTPSI pozicija dėl pastatų komplekso vis dar nėra aiški. Inspekcijos atstovė Toma Kondrotaitė GRYNAS.lt pateikia tokią VTPSI nuomonę: „Sprendimai bus vykdomi. Juos galima įvykdyti dviem būdais: nugriauti objektą arba pasiekti susitarimą ir pasirašyti taikos sutartį. Šiuo metu vyksta pasitarimai tarp Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos. Nors terminas pateikti taikos sutarties projektus jau praėjęs (paskutinė diena buvusi vasario 8), tačiau besitariančių šalių buvo priimtas politinis sprendimas ir pastatų savininkams bus suteikta dar viena galimybė tartis. Analogiška tvarka dėl visų atvejų“, – komentuoja T. Kondrotaitė.

Tačiau Aplinkos ministerija šioje nelegalių Kuršių nerijos pastatų istorijoje pasiruošusi dėti tašką. Ministerijos vadovai GRYNAS.lt žurnalistams atskleidė ne tik priežastį, kodėl iš tikrųjų atidėtas sprendimas dėl Nidos „Seklyčios“ griovimo, bet ir laiką, kada planuojama pateikti galutinį verdiktą tartis nesutinkantiems asmenims. Teigiama, kad statinių likimas paaiškės iki kovo 1 dienos.

„Seklyčios savininkas nurodęs, kad jie nelinkę į jokius kompromisinius variantus. Jie nori, kad būtų legalizuota tai, kas jau pastatyta, kas yra pageidavimas, kad taikos sutartis būtų kardinaliai priešinga teismo sprendimui. Savininkas tiesiog manipuliuoja taikos sutarties sąvoka. Jai nėra galimybės, jeigu nesutinkama priimti teismo sprendimo. Kadangi yra nesutarimas su Kultūros ministerijai pavaldžiu Kultūros paveldo departamentu, tai mes bendraujame su Kultūros ministerijos atstovais ir esame užsibrėžę iki kovo 1 dienos turėti jau suderintą poziciją dėl visų atvejų, kur neišeina rasti kompromiso“, – žada Aplinkos ministerijos atstovai, pridėję, kad kaip tik tuomet ir paaiškės, ar Kuršių nerijoje pasirodys buldozeriai.

Meras prašo statinių negriauti

Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, jei būtų nuspręsta statinius griauti, tuomet jų savininkams tektų sumokėti kompensacijas netekus turto. Kaip teigia meras, daugiausia mokėtų Vyriausybė – 75 proc. nuostolių sumos, o 25 proc. padengtų Neringos savivaldybė, kuri, anot mero tam neturi pinigų.

Jis dėl susiklosčiusios situacijos kaltina daugybę painių įstatymus reglamentuojančių dokumentų.

„Mūsų pozicija ištransliuota – negriauti. Aukščiausieji teismai išaiškinę, kad kaltų šioje situacijoje kaip ir nėra. Kalta nebent labai paini teritorijų planavimo teisinė sistema. Visos institucijos kažkur kažką pražiūrėjo, kažką praleido. Tuo laiku buvo taip: apskritis, pavaldi tiesiogiai Vyriausybei, išduoda (sudaro) sklypo nuomą su asmeniu, kuris nori tą sklypą nuomotis. Logiška, kad tame sklype žmogus kažką statys. Tada žmogus projektuojasi, tvarkosi, gauna statybos leidimą, patvirtintą visų institucijų, kurios atsakingos už legalią statybą, o tada žmogus jau ateina į savivaldybę ir taryba patvirtina tą detalų planą, kurį jau pasirašė n institucijų. Savivaldybė neturėjo tiesiog teisinio pagrindo neišduoti leidimo. Taryba buvusi tik procedūra“, – komentuoja meras.

Kaip teigia aplinkosaugininkai, teismų sprendimai turi būti vykdomi. Anot specialistų, nelegalūs pastatai darko unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį, o žalos jam ir aplinkai nebūtų tuomet, jei pastatai būtų pritaikyti prie kraštovaizdžio arba nugriauti.