Kuršių nerijoje pridirbo tiek, kad nebėra pinigų viskam nugriauti

Nors aukščiausios instancijos teismų sprendimai patvirtino – reikia griauti nelegaliai išdygusius pastatus Kuršių Nerijoje, kurie darko saugomų teritorijų kraštovaizdį, bet Seimas ir Vyriausybė rengia dokumentus, leisiančius įteisinti griaunamus pastatus.

Nėra pinigų griovimui, todėl siūlo įteisinti

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas po 8 metų įvairių institucijų derybų ir teisminių procesų patvirtintas prieš pusantrų metų. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vėl inicijuoja plano pataisymus, taip, kad „būtų išvengta minėtų pastatų griovimo valstybės biudžeto lėšomis“, - rašoma Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio protokole.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant tiek į finansinius poreikius, tiek į žmogiškąjį faktorių. Esą griovimo darbams ir nuostolių kompensacijai reikia 50 mln. litų, o tiek pinigų valstybės biudžete nėra.

Paklaustas, ar iš tiesų reikės 50 mln. litų kelių pastatų griovimo darbams ir kompensavimui, A. Salamakinas teigia, kad tokia suma skaičiuojama pagal pateiktas savininkų pretenzijas. Esą dabar jau už vienintelį nugriautą pastatą - kavinę, savininkas užsiprašė 5 mln. litų.

Valstybė neprivalo kompensuoti

Aplinkos komiteto narė Aurelija Stancikienė sako, kad nei vienas teismas nepripažino, kad žmonėms įsigijusiems nelegaliai pastatytus namus valstybė turi kompensuoti nuostolius. Esą taip sugalvojo praeitos kadencijos Vyriausybė.

„Pavyzdžiui, jeigu žiūrint į tarptautinę praktiką, tai Kroatijos nacionaliniuose parkuose, jie kiekvieną rudenį jau kokius 7-8 metus griauna (nelegalius statinius, - red. past.), tai jie leidžia regreso tvarka išsireikalaut iš tų pareigūnų, kurie dėjo parašus“, - sako A. Stancikienė.

Pasak Seimo narės, griaunami pastatai ne veltui buvo pripažinti nelegaliais, jie darko kraštovaizdį arba buvo pastatyti, ten kur visai negalėjo būti jokių namų, arba smarkiai pakeitus reikalavimus.
Pavyzdžiui, restoranas, kuris dabar yra vienintelis nugriautas pastatas visiškai uždengė panoraminį kuršių vaizdą. „Juodkrantė buvo urbanizuota tik vienoje kelio pusėje, kitoje pusėje buvo krantinė ir marios. Staiga atsiranda visas kompleksas pastatų“, - sako A. Stancikienė.

Prieš 8 metus prisidirbo visi

A. Salamakino nuomone, reikia dėti brūkšnį ir leisti ramiai gyventi žmonėms, įsigijusiems nelegalius namus. 

„Kadangi žmonės visus suderinimus gavo statydami tuos namus, visų yra parašai, visų viskas ir savivaldybė, kuri paskutinė derino, bet kažkas tai užmiršo pažiūrėt, kad plane negalimos tose vietose statybos, tai yra ne žmogus kaltas, o kalti tie valdininkai“,- sako Aplinkos komiteto pirmininkas.

Ir nors prieš metus buvo patvirtintas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tai nėra priežastis jo nebekeisti dabar. 

„Atvirai pasakius, prieš aštuonerius metus prisidirbo visi, dabar tam reikia 50 mln., biudžete tokių pinigų nėra“, - sako A. Salamakinas.

Todėl komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši kreiptųsi į Vyriausybę dėl galimybų problemos sprendimų būdų.

Sprendimas priimtas slapta?

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė teigia, kad šis sprendimas buvo priimtas slaptai. Į komiteto dienotvarkę klausimas dėl griaunamų pastatų Neringoje nebuvo įtrauktas, o posėdžio metu svarstytas kaip papildomas klausimas. 

„Ateinu į posėdį ir matau sėdintį Vidmantą Bezarą (Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorių, - red. past.). Klausiu: ką tu čia veiki? Jis sako: aš čia dėl Neringos statybų, visus griaunamus pastatus nori įteisinti“, -pasakoja komiteto narė A. Stancikienė, būtent taip sužinojusi apie komiteto siūlomą sprendimo būdą. 

A. Stancikienė piktinasi, kad kad sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai ji trumpam išėjo iš kabineto. 

Komiteto pirmininkas A. Salamakinas tvirtina, kad jokio slaptumo nebuvo. O papildomas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas dėl to, kad į jį kreipėsi aplinkos viceminitras Linas Jonauskas, jau po to, kai darbotvarkė buvo išplatinta. 

„Aš papildžiau darbotvarkę, ką man leidžia Seimo statutas, nes vykdomoji valdžia, Aplinkos ministerija, prašė greičiau išspręsti tą klausimą. Komiteto posėdyje buvo ir pats ministras“, - sako politikas.

Pasak A. Salamakino, Aplinkos ministerija prašė greičiau spręsti šį klausimą, nes reikia planuoti biudžetą, todėl ir komitetas nenorėjo tempti gumos. Nes jeigu būtų pasirinktas variantas, griauti ir komensuoti žmonėms praradimus, biudžete turi atsirasti tam numatytų lėšų.

Ministras linkęs tartis

Aplinkos apsaugos komitetas siūlymus, kaip galėtų būti sprendžiamas nelegalių pastatų likimas Neringoje gavo iš Aplinkos ministerijos. Pasak Aplinkos ministro, buvo pateikti 4 variantai ir vienas iš jų buvo – keisti tvarkymo planą įteisinant nelegalius statinius. 

Tačiau Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prisipažįsta nežinantis, kaip reikėtų spręsti šią painią problemą. Esą tvarkymo plano keitimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, todėl reikia ieškoti kitų teisinių būdų. 

„Šiandien mūsų pozicija yra tokia, kad ten kur galima susitarti ir kitaip sakant galima statinius pakeisti taip, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, tvarkymo planą, kaip buvo su boteliais, tai mes šitoj vietoj pasisakom už tai, kad tą reikia daryt ir nereikia griauti, o ieškoti tokių kelių“,- sako Aplinkos ministras.

V. Mazuronis paaiškina minėdamas konkretų atvejį. Šiuo metu jau yra nugriautas restoranas, šalia jo stovintys du pastatai taip pat turi būti nugriauti. Tvarkymo plane yra pažymėta, kad vienas namas ten galimas.

„Tai tvarkoj, jeigu yra toks variantas, aš manau, kad yra pagrindas ieškot kažkokių susitarimų ar pan. Bet antras pastatas, kurio iš viso nėra toje tvarkymo schemoje, jis turi būti arba nugriautas, arba turi būti pataisytas įstatymas, šiuo atveju, pagal tvarkymo schemą“, - svarsto Aplinkos ministras.

Vyriausybė sudarė darbo grupę

V. Mazuronis sako, kad jeigu Vyriausybė priims sprendimą, keisti Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, Aplinkos ministerija turės vykdyti tą sprendimą. 

Vyriausybėje jau pajudėjo ledai. Šį pirmadienį premjero Algirdo Butkevičiaus pavedimu, numatyta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę „dėl statybų Kuršių Nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimo ir žalos atlyginimo.“