UNESCO saugomą teritoriją pjūklai ims drebinti vadovaujantis Aplinkos ministerijos vasarą patvirtintu dešimtmečio Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) miškotvarkos projektu. Tačiau masiniai kirtimai tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip neapdairus gamtos niokojimas. Priešingai, bus taisomos praėjusio amžiaus miškininkų padarytos klaidos, nes dėl vienos iš jų Neringa baigia užželti.
Medžiai paseno, ir kraštovaizdis nė iš tolo nebeprimena mistiško, turistus prieš dešimtmečius iš proto variusio Nerijos stebuklo.
KNNP miškininkai šiuo metu rengiasi grandioziniams darbams, kurie prasidės dar šįmet, vėlų rudenį bei žiemą, ir truks dešimtmetį. Mat liepos mėnesį buvo patvirtintas keletą metų rengtas naujas KNNP vidinės miškotvarkos projektas. Jis pakeitė senąjį planą, 2000-aisiais patvirtintą. Anot KNNP direktorės Aušros Feser, dabar Kuršių nerija yra tarsi apšepusi teritorija, kurioje medžiai ir krūmynai agresyviai braunasi į kopas, jas užstoja.
„Istoriškai Kuršių nerija visada buvo žmogaus ir gamtos sugyvenimo, drauge ir tarpusavio kovos vieta. Kadangi žmonės prieš šimtmečius kentėjo dėl smėlio pustymo, keliaujančios kopos laidojo ištisus kaimus, tad stabilumas visada buvo siekiamybė. Todėl imta masiškai apsodinti kopas kalnapušėmis, stabdyti slenkantį smėlį ir riboti jo pustymą. Tačiau inercija privedė prie stagnacijos, kai Neringoje nebuvo nieko daroma, tik vis sodinama“, - „Lietuvos žinoms“ pasakojo ji.